Terra incognita

Skirtingai nuo pernykščio Joninių savaitgalio, kai keliavome po Latviją, šį ilgąjį buvo nuspręsta praleisti namie. Priežastys buvo kelios: besikaitaliojantis ir nepergeriausias oras, reikia pailsėti nuo automobilio bei kondicionuoto oro ir būtinumas pramankštinti kaulus.

Su kaulu pramankštinimu gyvenant Nemenčinėje tikrai jokių problemų nėra, tereikia tik noro. Aplink esantys ežerai, upė, miškai su begale miško keliukų tik ir prašosi kad sėstum ant dviračio. Tam reikalui turiu keletą savo mėgstamų žiedinių maršrutų, kurių ilgis svyruoja nuo kelių kilometrų iki kokių 20 km. Bevažinėdamas ant dviračio esu radęs tikrai įdomių dalykų: tai ir Neries kranto skardžiai, nuo kurių atsiveria nuostabūs vaizdai, kabantis tiltas virš tos pačios upės, koks nors miške pasislėpęs kaimelis ar sodų masyvas, ar prabangių namų gyvenvietė, ar koks nuo sovietinių laikų užsilikęs bunkeris.

Skaitykite toliau