Paskutiniu metu jaučiuosi tarsi nešamas kalnų upės srovės. Darbas su visokiais susitikimais, konsultacijomis, visokie asmeniniai ir ne tik reikalai, suryjantys visą laisvą laiką. Todėl atsirado toks stiprus noras vėl neskubant pasivaikščioti parko rudeniu taku, velkant kojas per lapus:
Žymų Archyvai: Sereikiškės
Saulės nuprausti
Paunksmė
O ten už vingio…
Kartais, net ir stovėdamas vidury miesto esančiame parke, gali duoti valią savo fantazijai ir įsivaizduoti, kad keliauji nežinoma upe, o už artėjančio vingio tavęs laukia dar nepatirti nuotykiai…
Aukso vainikas
Šiandien vėl apsiniaukę, šalta ir dar lyja. Tai čia jums kaip savotiška kompensacija 🙂