Vakar, kažkur apie vidurnaktį, bevaikštinėdami po naktinį Vilnių, atsidūrėme ant Liubarto tilto. Kažkaip tuščia, praktiškai jokio transporto ir žmonių. Priėjus beveik iki tilto vidurio, staiga pro šalį pakankamai smagiai pralėkė troleibusas. Vat tada mes pajautėme, o ir pamatėme, kaip tiltas ne tik sudrebėjo, bet ir pradėjo visas suptis aukštyn – žemyn. Tai tęsėsi kokią minutę, gal ir ilgiau. O mes stovėjome ir žiūrėjome į priešingos pusės turėklus stebėdami tokį tilto “šokį”. Tai buvo tikrai netikėta, tad visas ramumas ir saugumas kažkur išgaravo. Teliko vienas noras –  kuo greičiau nulipti nuo to tilto.

Belipant laiptais žemyn, man tas patirtas jausmas kažkaip asocijavosi su tuo, ką žmonės tikriausiai patiria kokio mažo žemės drebėjimo metu. Antras klausimas: o kas su tuo tiltu darosi piko valandomis?