Openmtbmap – tai, ko reikia

OpenMTBmap contour lines

Pagaliau turiu tai, ko man labiausiai reikėjo. Openmtbmap.org papildė Lietuvos, o ir kitų Rytų Europos šalių, kalnų dviratininkams skirtus nemokamus žemėlapius, kurie yra kuriami Openstreetmap žemėlapių pagrindu, reljefo izolinijomis. Tačiau pats svarbiausias dalykas – nuo šiol suplanavus maršrutą, iš karto galima pasižiūrėti aukščių kreives ir, jei vaizdelis nepatinka, paieškoti lengvesnio kelio. Tokio funkcionalumo pavydėdavau JAV ar Britanijos TOPO mokamiems Garmin žemėlapiams. O štai nerealiai brangus ir praktiškai nenaujinamas  Lietuvos TOPO žemėlapis keliauja slėptis po lapais.

P.S. Jei nuspręsite naudotis Openmtbmap ar Velomap (lygiagretus to paties žmogaus projektas, skirtas plento ar turistinių dviračių gerbėjams) žemėlapiais, būtinai atkreipkite dėmesį į automatinio maršrutų planavimo ypatumus, nes čia yra sukeisti kelių prioritetai.

2012 dviračių sezonas atidarytas

http://connect.garmin.com:80/activity/embed/159093969

Taigi, visgi šių metų mano dviračių sezoną galima laikyti oficialiai atidarytu. Tuo pačiu ir šiokia tokia artimesnė pažintis su naujuoju dviračio kompiuteriu Garmin Edge 800.

Skaitykite toliau

Stylish Blogger Award 2012… Aš?!

stylish_blogger

Lietuviškoje blogosferoje jau kuris laikas siaučia dar vienas tarpusavio reklamos, paminėjimų, rankų paspaudimo ar pasibučiavimų (vadinkite kaip norite) virusas – “Stilingo tinklaraštininko” apdovanojimai. Tikėjausi, kad šis virusas mane aplenks, nes esu kuklus, mėgstu būti nepastebimas bei nemėgstu veltis į visokias masines akcijas.

Nė velnio, aišku kad MELUOJU ! Prastas tas tinklaraštininkas, kuris nenori, kad jo tinklaraštis būtų pastebėtas, skaitomas, komentuojamas ir įvertintas. Kitaip kam lįsti į internetą ir pildyti jį savo turiniu? Tad ir mano personos paminėjimas, atvirai sakant, maloniai paglostė mano ego Šypsena.

Skaitykite toliau

Čia Lietuva !

20060809_003.JPG

Čia Lietuva ! Ir tikriausiai nesupyks Grumlinas, kuris turi nuostabią taip vadinamą nuostabią Lietuvos nuotraukų kolekciją. O juk jei ne Vasario 16-oji, tai mes, ko gero, taip nesakytume. Tad džiaukimės ir didžiuokimės tuo, ką turime. Saugokime ir puoselėkime savo šalį, kad ir tie, kas ateis po mūsų, galėtų pasakyti tą patį.

Su Švente jus visus, mielieji !

Aš–legenda

Man visada buvo įdomu, kaip gimsta legendos. Bet štai, visai netikėtai, pats tapau interneto folkloro, kurį fiksuoja nemarioji, “visų kliedesių beigi folkloro” ir šiaip visų enciklopedijų motina, garsioji ir nepakartojama laisvoji enciklopedija Pipedija:

MariukasM – toksai barzdotas dėdė iš barzdylų grupuotės, katram visiškai matyt netinka vaikiškumo įspūdį sukuriantis vaikiškai skambantis slapyvardis.

Vienok dėdulė nejaunas, barzda iki krūtinės, veidrodinis fotoaparatas kainuoja daugiau, nei kainuoja vidutinė mašina, važinėjanti Lietuvos gatvėmis, o dviratis – iš kažkokio titano ar tai panašių medžiagų, nes mėgsta pravažiuoti savaitgaliais tokius atstumus, kad paskaičiavus kilometrus, kyla klausimas, ar tąjam Mariukui visi namie. Nes normalus žmogus negali taip daryt, kad per dieną kelis šimtus kilometrų važinėtų, kaip nenormalus, su išsprogusiomis akimis, kaip pamišėlis lėkdamas šunkeliais greičiau, nei koks pasiutęs bebras, išvystantis 100 km/h greitį. “

Ir plevėsuojanti barzda iki krūtinės, ir nežmoniškai brangus fotoaparatas, ir išsprogusios baisios akys ir netgi stebuklingas, titanu žvilgantis dviratis, lekiantis jokiam mirtingajam nepasiekiamu greičiu – viskas ko reikia, kad taptum legenda, kokios yra kuriamos apie žinomus blogerius ir kuri bus perduodama iš lupų į lupas sekančioms internautų kartoms Plati šypsena.

MariukasM – Straipsnis iš Pipedijos, laisvosios durnysčių enciklopedijos

Priverstinė pertrauka

bike-repair

Su dviračiavimu gavosi priverstinė pertrauka. Bevalant Trek’ą, paaiškėjo, kad nutrūkę du galinio rato stipinai. Keisčiausia, kad grįždamas iš paskutinio pasivažinėjimo to net nepajaučiau. Greičiausiai kažkur gerai ratu trinktelėjau, arba taip galėjo atsitikti staigiai ir stipriai stabdant. Kaip ten bebūtų, su šiandienos išvyka nieko nesigavo. O ir idėjos aiškios vis tiek nebuvo.

Bet nėra to blogo, kas neišeitų į gerą. Kadangi jau senai planavau nuvežti abu dviračius į servisą, tai tą ir padariau. O ir neveltui. Paaiškėjo , kad maniškiam būtų neprošal sutvarkyti ne tik ratą, bet ir pakeisti grandinę bei patvarkyti galinius stabdžius (jau jautėsi, kad stabdymo jėga ne be ta). O ir šiaip rimtesnė apžiūra tik į naudą. Tūkstantis kilometrų šunkeliais ir bekelia, ant savęs tampant tokį dramblį kaip aš, tikrai be pėdsakų nepraeina. O Žmogučio Trek’ui bus eilinė apžiūra, nes jis “teprabėgęs” kokius 400 km, o ir eksploatuojamas jis žymiai švelniau.

Gera žinia yra ta, kad man pažadėjo juos šiandien į vakarą sutvarkyti. Tad visai tikėtina, kad ir šis savaitgalis gali būti “dviratinis”.