Ką gi, metų pradžia yra savotiškai gera proga pradėti daryti ką nors naujai ar atgaivinti užmestus pomėgius. Tad šia proga ir atnaujintas tinklaraštis, ir naujas išvykų sezonas bei naujai atrastos vietos Alytaus krašte.
Ruduo Vilniui tinka
//embedr.flickr.com/assets/client-code.js
Rudeniui pasiekus savo apogėjų, t.y kai viskas jau pageltonuoja ir raudonuoja, kai kurios Vilniaus vietos tampa nerealiai gražios. Skaitykite toliau
Kai geras oras kaip gamtos dovana
Atvirai pasakius jau nebepamenu kiek laiko lyja. Toks jausmas, kad lyja nuo neatmenamu laikų ir tai greičiausiai niekada nesibaigs.
Bet staiga tai baigėsi, pro debesis nušvito saulė ir ruduo nušvito visomis gražiausiomis savo spalvomis. Tad susilaikyti ir neprasilėkti iki jūros vienu gražiausiu Lietuvos keliu – nedovanotinas aplaidumas. Skaitykite toliau
Lajų takas
//embedr.flickr.com/assets/client-code.js
Pagaliau (tai buvo prieš tris savaites) ir mes prisiruošėme aplankyti garsųjį Lajų taką prie Anykščių. Tiksliau laukėme tam tinkamo momento. Mano galva, ruduo – tinkamiausias metų laikas tokių objektų lankymui. Ne, lankytojų tokiu metu tikrai ne mažiau nei vasarą. Jų buvo pakankamai net ir krapnojant rudeniškam lietui. Ruduo, kaip jau ne kartą esu minėjęs, gražiausių spalvų metas lietuviškos gamtos kalendoriuje.
Truputis lietuviško rudens
//embedr.flickr.com/assets/client-code.js
Man patinka važinėti su automobiliu rudeniniais lietuviškais keliais. Net gi tokie darganoti, krapnojantys orai man tinka. Ir visai ne todėl, kad būčiau kažkokia depresuota asmenybė, o todėl, kad tokią apniukusią ir šlapią dieną rudeniškos spalvos dar labiau išryškėja. Pagilėja kontrastas tarp tamsios kelio dangos ir vyraujančio geltonai – žalio fono. Net ir tai, kas jau parudavę, taip pat gražiai užima savo tarpinę padėtį tar juodos asfalto juostos ir spalvotos augmenijos. Tad ir šiandien prasukome senai lankytomis vietomis ir pasigrožėjome vėlyvu rudeniu. Skaitykite toliau
Kuldiga – papildymas
Dar truputis iš 2015 archyvo. Šį kartą buvome užsukę trumpam į Kuldigą (nors dabar būtų teisingai rašyti “Kuldyga“). Norėjome norėjome pasižiūrėti, kas pasikeitė nuo mūsų 2007-ųjų apsilankymo.
Apie rudenines išvykas
Šiaip rudeninės išvykos, bent jau man, yra pačios įdomiausios. Būtent rudenį gamtoje yra daugiausia spalvų, o permainingas lietuviškas klimatas sukuria įvairius kontrastus visame išvykos maršrute.
Lino verdenės šaltinis
//embedr.flickr.com/assets/client-code.js
Toliau vyniojam laiko juostą atgal. Dar viena vieta, kurią aplankėme 2015 metų rudenį. Nors dabar kažkaip ruduo nuo žiemos sunkiai skiriasi.
Šį kartą apžiūrėjome Lino verdenės šaltinį Sirvėtos regioniniame parke.
Naglių gamtos rezervato pažintinis takas
Ką gi, judiname 2015-ų metų archyvus.
Kaip ir jau esu sakęs, pajūryje ar pamaryje mes esame dažni svečiai. Bet tai nereiškia, kad esame aplanke visas įdomias, vertas dėmesio vietas. Viena iš tokių vietų, kurią tikrai yra būtina pamatyti – Naglių gamtos rezervate esančios pilkosios kopos.
Varnių regioninio parko piliakalniai
Jei užpraeitą šeštadienį Iksui teko išbandymai vandeniu, tai praeitą jam teko pademonstruoti savo pravažumo sugebėjimus. Šį kartą teko sukarti virš 100 km (viso bendras įveiktas atstumas – 650 km) Varnių regioninio parko slidžiais asfaltuotais vietiniais keliais, išdaužytais žvyrkeliais bei susipažinti su klampynėmis virtusiais laukų keliukais. Ir visa tai dėl to, kad mes sugalvojome aplankyti šiame parke esančius piliakalnius.
MariukasM.LT 