Per 25 metus mes nužingsniavome ilgą kelią. Jis buvo visoks – dulkėtas, duobėtas, linksmas ir liūdnas. Bet svarbiausia, kad mes vis dar einame pirmyn, o mūsų šalis darosi vis gražesnė.
Tad su Švente, Lietuva !
Baltija vakare
Sako, kad jei jau nufotkinai kokį gražų saulėlydį, tai nufotkinai juos visus. Tačiau vis tiek neiškenti ir išsitrauki fotoaparatą.
Žiema Ventės rage
Karklė–Olando kepurė
Paveikslėlis
Trasa “Ribiškių vingiai”
Neapsikentę, kaip išsireiškė vienas radijo stoties M-1 Plius komentatorius, “vis iki galo neišauštančių dienų” niūrumo, mes visgi išsikrapštėme iš namų ir aplankėme naują pėsčiųjų ir slidininkų trasą “Ribiškių vingiai”, esančią Pavilnių regioniniame parke, Ribiškėse.
Audringa Baltija
Asveja – ne sezonas
Paveikslėlis
Pilskalnes Siguldina
Dar vienas aplankytas latviškas pažintinis gamtos takas Pilskalnes Siguldina miško parke.
Lygatnė
Gaujos nacionalinis parkas – tikriausiai viena gražiausių vietų Latvijoje. Čia galima rasti pačių įvairiausių dalykų: nuo istorinių Livonijos ordino pilių iki unikalios gamtos. Vien tokie pavadinimai kaip Sigulda (vis dar archyve kabo nebaigti pernai metų reportažai), Turaida, Cesis veržia rimčiau pasidomėti šia kaimynų sritimi. Tai taip skiriasi nuo Lietuvos, o ir likusios Latvijos, kad mes čia lankomės jau kažkelintą kartą ir vis dar negana, nes vis atrandame ką nors naujo. Dabar atradome Lygatnę – industrinio paveldo bei unikalios gamtos kampelį.
Šeštadienio reidas į Latviją
Tikriausiai esu kažką paveldėjęs iš savo tolimų protėvių, kai lietuviai ne taikiai arė savo žemę, o gretai įsiverždavo į kaimynų žemes, pasiimdavo, ko jiems reikėdavo ir patenkinti grįždavo namo. Taip ir aš mėgstu keliauti lengvai ir greitai. Tik mano grobis – ne kažkokios gėrybės, o nuotraukos, toks savotiškas fotogrobis. Štai ir praeitą šeštadienį mes su Žmogučiu įsiveržėme dienai į kaimynų latvių žemę ir “paėmėme” keletą Livonijos ordino pilių.
