Man nepatinka, kai man telefonu paskambina Omnitel vadybininkė ir greitakalbe išberia pasiūlymus dėl sutarties pratęsimo ir mokėjimo plano keitimo. O kai paprašai tai atsiųsti elektroniniu paštu arba pasisiūlai, turint laisvesnio laiko, užsukti į saloną ir ten aptarti sąlygas, tau pareiškia, kad to padaryti negalima ir pasiūlymas galioja tik šiomis dienomis. Visa tai pradeda priminti istorijas su “lochotronais”. Kodėl? O gi todėl, kad taip esi spaudžiamas priimti sprendimą “ant karštųjų”. Mano manymu, rimtoms kompanijoms taip elgtis nederėtų, o ir aš nepakenčiu, kai man bando prastumti pasiūlymą greituoju būdu. Aš tikrai nesėdžiu nuo ryto iki vakaro prilipęs prie Omnitel svetaines ir neseku visų naujienų, nes tai man yra antraeilis dalykas. Tačiau jei jau gaunu pasiūlymą, aš noriu jį ramiai apsvarstyti, palyginti su kitais variantais ir pasirinkti sau labiausiai tinkamą. O jei ir toliau bus taip tęsiama panašiu stiliumi, teks keisti operatorių.
Žymų Archyvai: apie mane
Švęsti reikia teisingai :)
Svarbiausia iš pat pradžių reikia pasirinkti tinkamus gėrimus ir nemaišyti:
Na o man, kad galutinai grįžti į šią Žemę, reikia eiti padraugauti su sniego kastuvu.
P.S. Nuoširdžiai dėkui visiems už sveikinimus ir linkėjimus 
.
Apie norus
Labiausiai dabar noriu dviračio, greičio, vėjo ir va tokio nuostabaus vaizdo.
Palūšės bažnyčia
Šiandien iš darbo išėjau gan piktas. Važiuodamas namo tamsiu žiemos keliu panorau atsidurti kokioje nors šviesioje ir jaukioje vietelėje. Manau, kad ši irgi būtų pats tas. Vis toliau nuo viso to marazmo…
P.S. Vis dar man ta lapkričio 1-oji atrodo kažkokia neįtikėtina.
Kai mintys kažkur kitur
Jos grįžta į tą metą, kai buvo šilta, gera ir nereikėjo sukti galvos apie darbą. A, man reikia atostogų.
P.S. Ir nepamirškite paspaudinėti ant kalėdinio skydelio.
Kai pasaulis vėl spalvotas
Kodėl vėl spalvotas? O gi todėl, kad prieš porą savaičių man brangus žmogutis sunegalavo ir atsidūrė ant operacinio stalo, o mano pasaulis susitraukė iki trijų objektų: darbas, ligoninė, namai. Dar lyg to būtų mažai, dar prisidėjo visokios peripetijos su kompanijų susijungimu ir reorganizacijomis bei perėjimu dirbti į vieną iš jų. Todėl spalvotą rudenį bei pro šalį pralenkiančius dviratininkus pavydžiai nulydėdavau žvilgsniu pro mašinos langą, o fotoaparatas kiurksojo kuprinėje, nes nuotaika buvo tikrai sumauta, t.y ne fotografinė. Kaip jau tikriausiai ir patys supratote, tinklaraštis irgi buvo paliktas sau vienas plaukioti ant autopiloto blogosferos platybėse. Tačiau, kaip sakė vienas žymus biblijinis veikėjas, viskas, kas blogai, anksčiau ar vėliau baigiasi.
Dream land
Kartais būna tokie momentai, kai aplinka užknisa iki negaliu. Tada pradedi nekęsti visko, kas aplink tave vyksta. Paprasčiausiai visi tau priimtini atsipalaidavimo būdai nustoja veikę. Štai tada ir atsiranda noras išnykti, persikelti į kokią nors svajonių šalį, kur nėra visų tų tave supančių nesąmonių.
Ei, o kas surūkė mano “žolę”?
Apie oreivius
Bevaikštinėdamas po namo kiemą, staiga išgirdau labai girdėtą, specifinį garsą. Iš karto supratau, kad tai oro baliono degiklio skleidžiamas garsas. Nuojauta manęs neapgavo, nes netrukus iš už netoliese esančio namo pasirodė žemai skrendantis oro balionas.
Netipinis savaitgalis
O galėjo būti ir tipinis. Šeštadienį teko paaukoti sodui su tipiniais darbais, žolės pjovimas ir pan. Sekmadienis irgi galėjo būti praleistas vienu iš jau įprastais tapusių būdų: fotografavimas, kokio nors dvaro, miesto, miestelio ar šiaip kokios nors dar nelankytos įdomios vietos aplankymas, išvykos ant dviračio ar lobių ieškojimas.
Tiesą sakant, buvome sumąstę aplankyti Klaipėdą ir pasivaikščioti po jos įdomesnes vietas. Todėl daug negaišę sėdome į Alfą ir patraukėme uostamiesčio link. Bet kuo labiau artėjome prie tikslo, tuo darėsi aiškiau, kad ko mažiausiai norime, tai bimbinėti po miestą, fotografuoti, t.y aktyviai leisti laiką. Todėl buvo išjungtas navigacinis kompiuteris, o mes prisiparkavome savo jau senai pamėgtoje vietoje, Karklėje, prie “Žiogelio” kempingo. Čia skaniai užkrimtome, o likusią dienos dalį praleidome drybsodami prie jūros ir nieko neveikdami. Visiškas atsipalaidavimas besiklausant monotoniško jūros šniokštimo. Atvirai pasakius, senai taip buvau bedaręs, tačiau pailsėjau ir atsigavau po gan intensyvios savaitės tikrai puikiai. Todėl šį kartą nei nuotraukų, nei kokio reportažo nebus. Aš paprasčiausiai ilsėjausi :) .
Istorijos pabaiga
Kadangi šiandien gavosi savotiška tinginio diena, tai pagalvojau, kad tai visai tinkama proga pabaigti paskutinių išvykų į Kulionis istoriją.
Taigi, tą vakarą, kai sugalvojome pažiūrėti kaip atrodo Etnokosmologijos muziejaus pastatas jau sutemus, mes tuo pačiu užsukome ir į netoliese esančią etnografinę sodybą, iš kur ir buvo nufotografuoti jūsų jau matyti saulėlydžio kadrai.
MariukasM.LT 