Pabandžiau pagauti skrendančią zylę. Pasirodo su teleobjektyvu nėra taip paprasta. Reikia daugiau praktikos.
Žymų Archyvai: Lietuva
Kepurėtasis
Užkluptas
Užkluptas besitaikantis į mano “Paukščių restoraną”. Po velniu, tai vis gi paukščių, o ne paukštienos restoranas. :)
Žieminės kepurės
Paveikslėlis
Paukščių restoranas
Vakar savo kieme atidariau savotišką greito maisto restoraną paukščiams, t.y. pakabinau lesyklėlę. Na o šiandien jau galima pažiūrėti ir į lankytojus. Deja, ne visus man pavyko atpažinti ar įamžinti, nes klientai pakankamai baikštūs (reikės paieškoti geresnės geresnės pozicijos kieme). Nuotraukoje viršuje kaip tik toks nepažįstamasis ir pavaizduotas. Man jis panašus į bukutį, bet nesu tuo įsitikinęs. Gal kas žinote, kas tai per paukštis?
Vasaros ilgesys
Betvarkydamas delniuko duomenis, jame radau šią nuotrauką, darytą vasarą, kai paskutinį kartą buvau prie Dusios ežero. Nuotrauka ne itin kokybiška, o ir šiaip pykštelėta “ant durniaus” delniuku. Tačiau bežiūrint į ją atsirado toks be galo stiprus noras vėl atsidurti prie to ežero, kai lauke vasara ir šilta, tingiai išsitiesti ant pievelės ar šiaip gerai leisti laiką, vis pasidairant pro fotoaparato objektyvą.
Žiema ir antys
Iš sapnų pasaulio
Dubingiai
Kažkaip senai buvo savaitgalinės išvykos. Darbai, kelionės, prastas oras – visa tai įtakojo tokių išvykų dažnumą. O mūsų akys jau pakankamai pasiilgo pro mašinos langą skriejančių vaizdų ir priešakyje vinguriuojančios plento juostos. Tačiau šiandien viskas rikiavosi reikiama linkme: noras yra, neblogas oras taip pat yra. Liko tik sugalvoti kur. Kiek pasvarstę nusprendėme užsukti į Dubingius.
Noras
Paskutiniu metu jaučiuosi tarsi nešamas kalnų upės srovės. Darbas su visokiais susitikimais, konsultacijomis, visokie asmeniniai ir ne tik reikalai, suryjantys visą laisvą laiką. Todėl atsirado toks stiprus noras vėl neskubant pasivaikščioti parko rudeniu taku, velkant kojas per lapus:









