Politika – dalykas purvinas

Paskutiniu metu, o tiksliau nuo paskutinių rinkimų nemaža dalis tiek lietuviškos blogosferos, tiek ir lietuviška socialinių tinklų dalis tiesiog klega kaip vištidė, į kurią kažkas įmetė akmenį. Ir klega taip garsiai, kad net pažadino mane iš savotiško virtualaus žiemos miego. Dar neišsivedėjo paskutinio šudasvydžio tvaikas, o vėl kyla eilinis erzelis. Visi taip įsiaudrinę, kad jau kimbama į atlapus visiems, praktiškai nežiūrint, kas kieno pusėje žaidžia. Ir nors Mantas Adomėnas su savo klusniąja žmona bando iliustruotai parodyti kaip atrodo savi, bet tai mažai padeda, o ir jiems patiems irgi smagiai kliuvo. Tai apie ką aš čia?

O gi apie blogerių rinktinės vizitą pas linksmai internetuose išgarsėjusią ūkio ministrę Birutę Vėsaitę, kuri, beje, tą rinktinę pati (ar su kieno nors pagalba) ir sudarė.

Skaitykite toliau

Demokratijos grimasos arba pirmyn į praeitį

Jei kas nors man pasakys, kad Lietuva nėra demokratinė valstybė, tai aš pirmas į tą mesiu akmenį. Lietuvos seime tikrai atstovaujamos visos piliečių grupės, kokios jos bebūtų. Net patys bukiausi, durniausi ir pan., tokie kaip absoliuti dauguma portalų komentarių (Delfi ir kt,). Jie, pasirodo, irgi turi savo atstovus seime. Nes tik tokių atstovai gali prabangą matuoti automobilio ar motociklo variklio galia, jachtos ilgiu ir pan., o ne tų daiktų verte. Aš tikrai nenustebčiau, jei ir progresinius mokesčius jie pradėtų skaičiuoti pagal pimpalo ar biusto dydžius. Tiems, kas vis gi neįsikirto, paaiškinsiu populiariai pavyzdžiu.

Anot ryškiausio tokių rinkėjų atstovo Matuzo, koks 8 – 10 metų automobilis su didesniu kaip 200 AG (150 kW yra 204 AGA) galios varikliu, kurio vidutinė rinkos vertė yra apie 20 –30 tūkst. litų (atskirų išimčių čia nevertiname) jau yra prabanga, bet, pvz., koks naujas dyzelinis Mitsubishi Pajero, kurio variklis teturi 200 AG, bet jo kaina prasideda nuo 127 tūkst. LT, o su visa papildoma įranga laisvai pasiekia ir 170 tūkst. LT jau nėra prabangus.

Kaip manote, kas tada mokės tą “prabangos” mokesti, mmm? Taigi….

Skaitykite toliau

Visi taškai ant i

Šis Rimvydo Valakos strapsnis kol kas geriausiai paaiškina kas kur ir kaip yra Gruzijos ir Rusijos konflikte:

“ Galima ką nori kalbėti apie M.Saakašvilį, aiškinti, kad Gruzija pradėjo karą, bet juk ten, kur juda Rusijos tankai ir mėto bombas jos „taikdarių“ lėktuvai, – Gruzijos teritorija.

Taikos Pietų Osetijoje vardan, Rusijos piliečiams apginti? Bet iš kur šitie Rusijos piliečiai, apskritai šita „valstybė“ išdygo? Kas valdo Pietų Osetijos „valstybę“? Osetinai?

Ne, rusai. Dauguma – su antpečiais. „Pietų Osetijos“ premjeras nuo 2005-ųjų J.Morozovas. Mokėsi Ufoje. Į Cchinvalį atsiųstas iš Kursko, kur dirbo naftos kompanijos direktoriumi.

Vidaus reikalų ministras M.Mindzajevas. Vadovavo kruvinam „Alfa“ grupės šturmui Beslano mokykloje 2004 metais. Dirbo Šiaurės Osetijos (Rusija) „organuose“. Į Pietų Osetiją atvyko iškart po Beslano.

Saugumo tarybos sekretorius A.Barankevičius. Rusijos armijos pulkininkas. Gimė Kaliningrade. Kariavo Čečėnijoje.

Gynybos ir nepaprastųjų situacijų ministras V.Luniovas – Rusijos armijos generolas majoras, buvo karinis patarėjas Sirijoje. Į Cchinvalį atsiųstas – įsidėmėkite datą – 2007-ųjų gruodžio 26-ąją iš Permės.

Pietų Osetijos saugumo viršininkas – Rusijos saugumo generolas majoras A.Ivanovas, buvęs Mordvijos respublikos FST viršininkas.

Aukštas pareigas Pietų Osetijos jėgos struktūrose eina Rusijos armijos ir FST karininkai – O.Čebotariovas, G.Jemeljanenka, K.Jacenka, B.Atojevas.

Ar ne per daug rusiško importo „nepriklausomos“ teritorijos, turinčios 40-70 tūkst. gyventojų, valdžioje? Kas tai, jeigu ne svetimos žemės aneksija?”

Kitas labai taiklus yra Aido Puklevičiaus komentaras Artūro Račo tinklaraštyje po straipsniu “Gruzija – JAV ir Rusija laimi. O Lietuva?”.

Nuo savęs galiu tik pridėti tai, kad Jungtinių tautų saugumo taryba yra visiškai neveiksnus darinys, ypač tuo atveju, kai viena iš kariaujančių šalių turi veto teisę. Tokiu būdu bet kuri narė gali daryti ką nori, visai nesibaimindama kokių nors pasekmių.

Gruzija, mes su tavim. Ar? / Komentarai / lrytas.lt

Privatizuotas karas

Savo straipsnyje apie visa dengiantį kinų skydą aš uždaviau tokį klausimą:

“…kaip tada paaiškinti tą faktą, kad JAV kompanijos dalyvauja kuriant vieną didžiausių visuotino sekimo sistemų pasaulyje – kinų “Auksinį skydą”?“

Antrą gerą klausimą ten pat komentaruose uždavė Nemezide:

“…kaip užtrumpinti sekimui skirtų institucijų finansavimą?“

Pasirodo, kad atsakymų toli ieškoti tikrai nereikia ir juos pateikė pati mano aprašyto straipsnio autorė, žurnalistė iš Kanados Naomi Klein savo ankstesniame interviu pristatydama savo knygą “The Shock Doctrine“.

Skaitykite toliau

Visa dengiantis kinų skydas

Perskaitęs šį straipsnį tik dar kartą įsitikinau, kad visos didžiosios valstybės (JAV, Didžioji Britanija, Rusija, Kinija)  yra panačios nepriklausomai nuo jų santvarkos ir propaguojamų vertybių. Todėl visi jų vadovų pasisakymai apie demokratines vertybes, žmogaus teises ir panašiai, man susitapatina su buvusios SSRS retorika ir propaganda, t.y. visa tai tik PR’as, kuris yra skirtas plačiosioms masėms. Nes kaip tada paaiškinti tą faktą, kad JAV kompanijos dalyvauja kuriant vieną didžiausių visuotino sekimo sistemų pasaulyje – kinų “Auksinį skydą“?

“This is how this Golden Shield will work: Chinese citizens will be watched around the clock through networked CCTV cameras and remote monitoring of computers. They will be listened to on their phone calls, monitored by digital voice-recognition technologies. Their Internet access will be aggressively limited through the country’s notorious system of online controls known as the “Great Firewall.“ Their movements will be tracked through national ID cards with scannable computer chips and photos that are instantly uploaded to police databases and linked to their holder’s personal data. This is the most important element of all: linking all these tools together in a massive, searchable database of names, photos, residency information, work history and biometric data. When Golden Shield is finished, there will be a photo in those databases for every person in China: 1.3 billion faces.“

Taip ši sistema veiks ir tokie jos tikslai. O kas gi padeda tai kurti ir gražiai bei pelningai bendradarbiauja?

Skaitykite toliau