Žymų Archyvai: su automobiliu

Anykščių krašte

Paskelbta: |

Šiandien kažkaip toptelėjo, kad ilgokai jau nesu lankęsis Anykščių krašte. Iš kitos pusės, nesinorėjo vėl žygiuoti per tas pačias vietas, kur aplankytos vaikystėje ar pagal mokyklos programas. Norėjosi pamatyti kažką naujo. Taip bemąstant ir dėliojant taškus navigaciniame kompiuteryje, susikonstravo toks virš 200 km ratas, kuris, tam, kad negrįžti tuo pačiu keliu, užkabino ir Utenos rajoną ir vieną smagiausių kelių Lietuvoje: Molėtai – Anykščiai, kurį mano žmona gan taikliai pavadino lunaparku. Bet apie viską iš eilės.

Pirmas apsilankymo punktas buvo Šeimyniškėlių (Vorutos) piliakalnis:

2009 05 02_1274

Skaitykite toliau →

Šilėnai – Naujosios Rėvos piliakalnis

Paskelbta: |

Jau atrodė, kad po vakar dienos tikrai nebesinorės niekur belstis ir sekmadienis bus praleistas bebimbinėjant namuose. Tačiau, kaip sakoma, neiškentėjome. Kur nors toli nesinorėjo, todėl vėl pasirinkome Neries nacionalinį parką ir kiek kitokį maršrutą, nei ankstesnieji. Anksčiau šiaip mūsų netraukė jokie etnografiniai kaimai, nes panašiose vietose abu esme praleidę ne vieną vaikystės vasarą. Bet šį kartą tebunie: Šilėnai – Naujosios Rėvos piliakalnis. Kaimas ir gamta – toks derinys Lietuvoje tikrai įprastas, o man įdomu, kuo šis kaimas ypatingas.

Šiaip tai nedidukas bažnytkaimis, turintis ryškią bažnytėlę:

2009 04 19_1149

Skaitykite toliau →

Bijotų-Širvinto miškas

Paskelbta: |

2009 04 13_1093

Vakarykštis apsilankymas Metelių regioniniame parke buvo šiek tiek vėlyvas. Na patys žinote kaip būna po švenčių. Kol išsižiovauji, kol išsiraivai, kol sugalvoji ką veiksi… Taip ir gavosi, kad iš namų išsikepurnėjome jau gerokai antroje dienos pusėje. Toje Lietuvos pusėje dar nesame klaidžioję, tad pirmam kartui pasirinkome pažintinį taką Dusios ir Metelio tarpuežeryje

Skaitykite toliau →

Saidės pažintinis takas

Paskelbta: |

2009 04 05_1003

Saidės upelis.

Kadangi oras ir toliau lepino, tai mes nutarėme pratęsti Neries regioninio parko temą. Šiandien susipažinome su Saidės pažintiniu taku. Takas visai ne ilgas, viso 750 m., t.y keli šimtai metrų palei vieną Saidės upelio krantą ir tiek pat kitu krantu atgal. Atrodytų viskas paprasta ir aišku bei lengva. Bet gavosi šiek tiek kitaip. Na, bet apie viską iš pradžių.

Skaitykite toliau →

Karmazinų pažintinis takas

Paskelbta: |

2009 04 04_0922

Žinote, kuo mane žavi Neries regionis parkas? Pirmiausia savo nuostabia gamta. Bet dar labiau įvairiapusiško poilsio galimybėmis. Nori maloniai pasivaikščioti? Prašau – Dūkštų ažuolyno pažintinis takas, kur gali sau kaip Alisa keliauti mediniu takeliu. Lengvo ekstremumo mėgėjai taip pat ras ką veikti. Jiems, ko gero patiks, Dūkštos pažintinis takas, kur galės kabarotis aukštyn ir žemyn stačiais šlaitais, kopti į kalnus ar bandyti perbristi srauniąją Dūkštą, o kaip priedas prie viso to, juos sups praktiškai laukinis miškas su senais ąžuolais. Kas mėgsta dviračius ar paprasčiausiai nori paiškylauti ir pasigerėti nuostabiais Neries vaizdais, tikriausiai rinksis Kairiojo Neries kranto turistinę trasą. Na o šiandien mes pasirinkome Karmazinų pažintinį pėsčiųjų taką, kuris yra savotiškas paskutinių dviejų variantų mišinys. Jis lengvesnis nei pirmas, gamta irgi panaši, plius, kaip ir kranto trasoje, gražūs Neries vaizdai. Ta maršruto dalis, kuri eina palei upę, yra lygiagreti kranto trasai, tik kad kitoje Neries pusėje. Na, ir kaip visada, šiek tiek vaizdų iš ten:

Skaitykite toliau →

Dvi istorijos

Paskelbta: |

Ką gi, šiandien toliau tyrinėjome tą Lietuvos dalį, kuri yra į rytus nuo Vilniaus. Juolab prieš keletą dienų žmonos pusseserė atsiuntė neblogą Lietuvos turistinių maršrutų nuorodą. Akys užkliuvo už Medininkų aukštumų žiedo, o tiksliau už Jašiūnų ir Šumsko, nes kai kuriose vietose esame pabuvoję anksčiau. Tai kuo galėjo mus sudominti du maži miesteliai? O pasirodo turi kuo. Štai čia ir prasideda dvi istorijos, gal tiksliau būtų sakyti foto istorijos, kurios yra savotiškai skirtingos.

Skaitykite toliau →

“Pavasarinis” pajūris

Paskelbta: |

Vakar buvo toks savotiškas savaitgalinių išvykų į pajūrį ar šiaip kur toliau sezono atidarymas. Daug nefantazavome, o paprasčiausiai sugalvojome tradiciškai pašokti iki Palangos – pasiilgome jūros. Savotiška viso šio reikalo ironija buvo tame, kad visą kelią iki pat Klaipėdos mus lydėjo puikus oras. Kelias buvo sausas, sustojus prasivaikščioti, linksmai švietė ir maloniai šildė saulutė. Deja, prie Klaipėdos viskas pasikeitė. O atvykus į Palangą ir nulingavus prie jūros, mus pasitiko visai nepavasariškas vaizdas:

2009 03 14_0829.JPG

Skaitykite toliau →

Trakų vokės dvaras paskutinę žiemos dieną

Paskelbta: |

2009 02 28_0639 

Paskutinė žiemos diena ir tokia žiemiška. Pateikta buvo viskas: ir rytinis snigimas, ir niūrus, apsiniaukęs, tiesiog švininis dangus, ir graži saulėta popietė.

Kažkaip ryte prisiminiau klasės draugus ir tai, kaip kažkada, gal prieš kokius dešimt ar daugiau metų, su keliais klasiokais lankėme kitą, kadaise Trakų Vokėje gyvenusį, klasioką. Tą dieną jis mums ir aprodė Trakų vokės dvarą. Todėl daug negalvojęs ir patraukiau į tą pusę.

Šiaip pats dvaras paliko teigiamą įspūdį, gal dėl to, kad šį vieta susijusi su gerais prisiminimais. Bet į akis krenta ir tai, kad jo teritorijoje pilna visokių pastatų, medinių gyvenamų namų ir šiaip visokio “gėrio”. Matosi, kad sovietmečiu į šią vietą buvo žiūrima “pragmatiškai ir ūkiškai”. O vietos tikrai būta, o ir esama gražios, jei kalbėsime dar ir apie parką. Šiaip šį dvarą pasižymiu kaip vertą lankymo ir esu nusiteikęs čia dar grįžti, kai bus šilčiau ir žaliau. Labai noriu ir po parką pamaklinėti, nes dabar praktiškai viskas paslėpta po sniegu. Na, o įspūdžiai foto albume, nes ir vėl gavosi ne taip jau ir mažai.

Taigi, gero žiūrėjimo :)

http://www.flickr.com/apps/slideshow/show.swf?v=109615

Dvaras ir rūkas

Paskelbta: |

Pakruojo dvaras_2009 02 07_0457.JPG

Kažkaip paskutiniu metu visos išvykos yra susijusios su dvarais. Todėl neaplankyti Pakruojo dvaro, kuris garsėja pačiu didžiausiu išlikusiu dvaro pastatų kompleksu, būtų kaip ir šioks toks aplaidumas. Galiu iš karto pasakyti, kad nukeliauti apie 190 km pirmyn ir atgal tikrai buvo verta. Tiek ir dėl paties dvaro, tiek ir dėl rūko, kuris mus jau pasitiko palei Panevėžį ir visą tą aplinką padarė kažkiek nerealią. Kadangi bandė kažkiek krapnoti, tai tikrai neapėjome visų pastatų, o be to, liko stiprus noras ten sugrįžti kokį pavasarį ar kitu šiltesniu laiku. O gal dar kiek ilgėliau palūkėti, kai tvarkymo darbai bus baigti. Iš kitos pusės – jei viską parodyčiau, jums tada bus neįdomu patiems ten nuvažiuoti.

Kadangi šio žygio grobis gan nemenkas, tai nedėsiu visų nuotraukų tiesiai į įrašą, o palieku nuorodą į fotoalbumą:

http://www.flickr.com/apps/slideshow/show.swf?v=109615

Gero žiūrėjimo :) .

Dvaras, pilis ir sniegas

Paskelbta: |

Dar penktadienį, bežiūrėdamas į oro prognozę savaitgaliui, pagalvojau, kad jei jau šąla, tai galėtų ir sniego pridėti. Kaip sakoma, norėk atsargiai, nes norai gali ir išsipildyti. Šiandien, pažvelgęs pro langą, supratau, kad namuose tūnoti tikrai neverta, o ir labai nesinorėjo. Besivažinėjant ten bei šen, atsidūrėme Užutrakyje. O snigo vis labiau, ir nutolę vaizdai atrodė kaip migloje:

2009 01 31_0432.JPG

Skaitykite toliau →