Linkiu, kad atlekiantys Tigro metai jums tyliai murktų į ausį, o ne medžiotų ! :)
Sėkmės ir laimės !
Sėkmės ir laimės !
Autorius: Stéfan
O dar sako, kad durnumas nėra užkrečiamas. O jei rimtai – tai dar viena kompanija, kuriai Lietuvos konstitucija tėra bulvarinis skaitalas.
P.S . Remdamasis pusmetine gyvenimo “Dievo karalystėje” patirtimi pastebėjau, kad čia vis dar tas pats jovalas ir pagerėjimo perspektyvų kaip ir nenusimato.
Šalčininkai Vilniaus rajono pavyzdžiu ketina valdžią perleisti Dievui – DELFI Žinios
Vakar su žmona aptūrėjome savotiškai linksmą siurprizą. Reikalas tame, kad jau eilę metų mes namie Kalėdoms statome mažytę dirbtinę eglutę, nes kažkaip visada būna gaila po švenčių išmetinėti tikrą medį. Žinau, kad eglutės auginamos specialiai šventėms, bet vis tiek man gaila gyvo medžio.
Tai štai, vakar vakare, kai jau buvome susėdę vakarieniauti, suskambo lauko durų skambutis. Įsivaizduokite mano nustebimą, kai atidaręs duris pamačiau vienos žmonos mokinės tėvą su eglute rankose. Gaila, kad jis nesileido įkalbinamas užeiti, nes būtų pavaišintas tikrai neblogu vynu, kurį gavau iš kolegų gimtadienio proga. Tai va koks smagus bei netikėtas siurprizas, o ir savotiška gimtadienio dovana (na, bet čia, sakysime, sutapo ;) ).
Rimtai, gyvenimas tikrai smagus, kai laikas nuo laiko susiduri su tokiais žmonėmis :D .
Na štai, atėjo laikas ir mano pažadėtam desertui. Schloss Charlottenburg arba Charlottenburg’o rūmai – didžiausi Berlyne esantys rūmai. Patys suprantate, kad tikrai negalėjau praleisti progos nors trumpam ten užmesti akį. Taigi, didžiąją savo priešpaskutinės viešnagės Berlyne dienos dalį praleidau būtent čia, vaikštinėdamas aplink rūmus ir po parką. Kai paskutiniame įraše apie Berlyną prie paskutinės nuotraukos kalbėjau apie vaizdą, esantį man už nugaros, galvoje turėjau štai ką:
Joey Lawrence su humoru apie Canon ir Nikon gerbėjų “nesantaiką”:
Jam ne tik gerai sekasi fotografuoti :)
Joey Lawrence | The Blog – The Photo Club, my alter ego is born (trackback link to this post)
Vakarinio pasivaikščiojimo vaizdus jau matėte, o dabar pagaliau atėjo eilė ir dieninio pasivaikščiojimo užfiksuotiems momentams. Praktiškai pasisekė, kad konferencijoje mano tvarkaraštis susiklostė taip, kad galėjau beveik visą dieną skirti pasižvalgymui po miestą. Tai, ką pamatysite šiame įraše, yra, galima sakyti, antroji to pasivaikščiojimo dalis. Pirmoji, mano galva, yra verta atskiro įrašo, kurį aš pasilikau kaip savotišką pasakojimo apie kelionę į Berlyną desertą. Tačiau grįžkime prie šios dalies.