Miške:
Autoriaus Archyvai: MariukasM
Vakaro žiedai
Nemenčinės piliakalnis
Šį savaitgalį nusprendėme, kad mums reikia pailsėti nuo automobilio, o jam – nuo mūsų. Taigi, gera proga pakeisti transporto rūšį ir pagaliau išsitraukti dviračius. Reikia pripažinti, kad esame tikrai apsileidę, jei per eilę metų, praktiškai išvažinėję beveik visą Lietuvą, iki šiol neaplankėme Nemenčinės piliakalnio, kuris yra praktiškai mums panosėje.
Šilėnai – Naujosios Rėvos piliakalnis
Jau atrodė, kad po vakar dienos tikrai nebesinorės niekur belstis ir sekmadienis bus praleistas bebimbinėjant namuose. Tačiau, kaip sakoma, neiškentėjome. Kur nors toli nesinorėjo, todėl vėl pasirinkome Neries nacionalinį parką ir kiek kitokį maršrutą, nei ankstesnieji. Anksčiau šiaip mūsų netraukė jokie etnografiniai kaimai, nes panašiose vietose abu esme praleidę ne vieną vaikystės vasarą. Bet šį kartą tebunie: Šilėnai – Naujosios Rėvos piliakalnis. Kaimas ir gamta – toks derinys Lietuvoje tikrai įprastas, o man įdomu, kuo šis kaimas ypatingas.
Šiaip tai nedidukas bažnytkaimis, turintis ryškią bažnytėlę:
Sode
Lelijų lapai.
Šiandien niekur nekeliavome. Paprasčiausiai tvarkėmės namo kieme. Dar truputi iš sodo:
Bijotų-Širvinto miškas
Vakarykštis apsilankymas Metelių regioniniame parke buvo šiek tiek vėlyvas. Na patys žinote kaip būna po švenčių. Kol išsižiovauji, kol išsiraivai, kol sugalvoji ką veiksi… Taip ir gavosi, kad iš namų išsikepurnėjome jau gerokai antroje dienos pusėje. Toje Lietuvos pusėje dar nesame klaidžioję, tad pirmam kartui pasirinkome pažintinį taką Dusios ir Metelio tarpuežeryje
Kaštono pumpurai
Linksmų Velykų!
Sveiki sulaukę Velykų!
Su kuo ir noriu pasveikinti visus savo artimuosius, draugus ir virtualius prietelius (mikro meeto planas juk dar galioja?).
Tai pat ir jus, mieli šio tinklaraščio skaitytojai, leiskite pasveikinti su šia pavasario švente!
Visiems linkiu smagiai praleisti šias šventines dienas ir mėgautis pavasariu :) .
Pavasaris prieblandos zonoje
Paskutinėmis dienomis aš šiame tinklaraštyje džiaugiausi bei tuo pačiu stengiausi ir jus pradžiuginti bundančios gamtos vaizdais. Bet šitame krašte, kurį, dėl jame gyvenančių priebliūdžių mentaliteto, aš vadinu prieblandos zona, pavasario atėjimas kaip taisyklė pasireiškia štai tokiu vaizdu:
O taip pat netrukus pasimato ir priebliūdžių pavasarinių “darbų” rezultatai:
Saidės pažintinis takas
Saidės upelis.
Kadangi oras ir toliau lepino, tai mes nutarėme pratęsti Neries regioninio parko temą. Šiandien susipažinome su Saidės pažintiniu taku. Takas visai ne ilgas, viso 750 m., t.y keli šimtai metrų palei vieną Saidės upelio krantą ir tiek pat kitu krantu atgal. Atrodytų viskas paprasta ir aišku bei lengva. Bet gavosi šiek tiek kitaip. Na, bet apie viską iš pradžių.









