Kaip užtikrinti IT komandos žvalumą

Jei pastebėjote, kad jūsų IT komanda pavargo nuo rutinos, pasidarė mieguista ir blogai reaguoja į aplinką, pasitelkite į pagalbą statybininkus bei organizuokite šalia duomenų centro remontą. Rezultatai jus turėtų tikrai patenkinti. Komandos konsolidacija, pastovi įtampa, lengvas adrenalino kiekio padidėjimas ir kūrybingumas sprendžiant įvairias nestandartines problemas bus tikrai garantuoti.

Anoniminis OpenID – lazda su dviem galais

Aptikus šį OpenID serverį man kilo dvejopas jausmas. Iš vienos pusės – tai gėris, kai nori laikinai ir anonimiškai prisiregistruoti ten, kur tai privaloma, bet yra palaikomas OpenID, iš kitos – tai blogis. Kodėl blogis? Tuoj paaiškinsiu. Pirma, toks lengvai ir greitai sugeneruojamas OpenID – tai tikra dangaus mana spameriams, su kurios pagalba galima kišti savo brukalus į svetaines ar blogus, kur neleidžiamas anoniminis prisijungimas, bet palaikomas OpenID. Antra, OpenID – tai autentifikacijos sistema, kuri kuo toliau, tuo labiau palaikoma įvairių tinklų. Bet toks neatsakingas manipuliavimas parodo aiškius trūkumus ir praktiškai pakerta pasitikėjimą tokia sistema. Tada tiems, kas palaiko OpenID, belieka du keliai: arba sugalvoti papildomas apsaugos priemones, arba atsisakyti tokios autentikavimo sistemos palaikymo. O tai, mano galva, būtų tirai liūdna, jei toks likimas ištiktų OpenID.

HP iPAQ 614c Business Navigator

Taigi, tokį įrenginuką aš nešiojuosi jau visą mėnesį. HP iPAQ 614c Lietuvoje pasirodė praktiškai ką tik. Nemačiau jo dar parduotuvės, bet online prekyboje jį jau galima aptikti, ir kaina varijuoja kažkur 1900 – 2000 lt intervale (tikrai per daug į tai nesigilinau). Tačiau manau, kad kam nors tikrai bus įdomu sužinoti, o kaip gi man su juo sekasi sugyventi bei kas naujo, palyginus su senesniais modeliais. Jei lyginsiu, tai, ko gero, bus HP iPAQ 6915c (kadaise buvo anonsuotas HP iPaq 900 serijos modelis, kuris turėjo būti tiesioginis įpėdinis, bet kažkaip jis dingo), su kuriuo draugavau nuo pat jo pasirodymo. Iš anksto perspėju, kad visos išvados yra grynai mano subjektyvus požiūris ir patirtis.

Išvaizda, ergonomika

Pagrindiniai dalykai, kurie pirmoje eilėje atkreipia dėmesį lyginant su senuoju – tai siauresnis (beveik 1 cm)  juodas korpusas, standartinio dydžio (320 x 240 vs 240 x 240) ir žymiai raiškesnis ekranas bei klaviatūra, kuri panaši į mobilaus telefono (ankstesniame buvo pilna QWERTY). Paėmus į rankas, korpusas palieka pakankamai solidaus ir kokybiško gaminio įspūdį, t.y nieka nebarška, nėra jokių nereikalingu plyšių, galinis dangtelis laikosi gerai prisispaudęs ir nekliba, priešingai nei 6915-tajame. Kokia klaviatūra kam patogesnė, tesprendžia kiekvienas sau. Man priimtinesnė pilna, bet šiuo atveju yra vienas dalykas, kuris man nelabai patinka. Jei geriau įsižiūrėtumėte į paveiksliuką, ant klavišų pastebėsite rato formos iškilimą. Tai “gudrusis“, lietimui jautrus navigacinis ratas, kurio pagalba švelniai braukant pirštu galima keliauti ekrane norima kryptimi. Galbūt tai atrodo visai faina, bet renkant žinutes klavišų pagalba, bet koks piršto brūkštelėjimas nukelia kursorių į nenuspėjamą vietą, kur visai to nereikia. Visa laimė, kad jei tai pradeda užknisti, tą “gudrutį“ galima atjungti nustatymuose ir naudotis šone esančiu navigacijos mygtuku, kuris leidžia naviguoti aukštyn-žemyn, o paspaudimas į vidų reiškia “Enter“. Be to šalia esantis mugtukas “OK“ leidžia patogiai uždaryti (minimizuoti) programas. Dar vienas patogumas – tai galimybė greitai, vieno klavišo paspaudimu perjungti ekraną iš “portrait“ režimo į “landscape“, kas praverčia naršant internete, o ypatingai dirbant su GPS navigacija. Šiaip  delniuko išvaizda labai panaši į ASUS P750, net kyla klausimas dėl koopercijos juos gaminant, nes skirtumai nedideli.

Skaitykite toliau

1967 metų straipsnis apie duomenų saugumą ir privatumą

Tikrai kažkoks, tiesiogine to žodžio prasme, pranašiškas straipsnis apie duomenų privatumo ateitį. Šiame straipsnyje pateikti visi pagrindiniai argumentai kodėl reikia griežtai kontroliuoti informacijos apie asmenis kaupimą ir jos panaudojimą bei numatyti galimi piktnaudžiavimo tokia informacija atvejai. Stebina kompiuterių vystymosi ir svarbos ateities numatymo tikslumas.

Taigi, gero skaitymo!

THE NATIONAL DATA CENTER AND PERSONAL PRIVACY

Apie kainą ir kokybę arba koks tas gyvenimas Lietuvoje

Šiandien namuose subyrėjo momentinis vandens šildytuvas “LUX“ (made in Poland), kurį kažkada prieš tris, o gal ir keturis metus pirkau “Senukuose“. Per daug nesigilindamas į gedimo esmę vėl nuvažiavau į tuos pačius “Senukus“ bei nusipirkau tokį patį už 624 lt. Tai jau trečias toks “devaisas“ namuose. Kol važiavau atgal, prisimiaiu pirmąjį, tokį “Blomberg“ (lyg ir made in Germany buvo?), kurį pirkau net pats nepamenu kada, o kainavo irgi kažkur virš 600 lt. Bet skirtumas tame, kad “Blombergas“ atitarnavo beveik 12 metų. Jaučiat skirtumą? Tą antrąjį pirkau todėl, kad niekur neradau, kas man pataisytų pirmąjį, ar kur bent jau galėčiau vėl įsigyti to patis gamintojo. O sedėti be karšto vandens taip pat ilgai nesinorėjo. Dėl trečio daug nesukau galvos, nes neplanuoju juo ilgai naudotis.

Aišku, daug kas pasakys, kad lyginu du sunkiai palyginamus dalykus: made in Poland vs Made in Germany. Bet ką tada pasakyti apie skalbyklę “Snaigė-San Georgio“, kuri man sąžiningai atitarnavo 15 metų ir tekainavo 1200 lt? Ir kiek man tarnaus “Miele“ už 4500 lt?

Bet čia tik viena medalio pusė. Kitoje – pinigų vertė. Tada, kaip pirkau “Blombergą“ ir “Snaigę“, man tai buvo pakankamai brangūs pirkiniai. Koks tada buvo Lietuvoje vidutinis atlyginimas? Dabar – tą “Lux“ nusipirkau be didelės graužaties, lyg tai būtų koks eilinis apsipirkimas prekybcentryje pakeliui po darbo į namus.

Tad koks tas gyvenimas Lietuvoje? Manau, kad kiekvienam skirtingas.

Sveikas, pasauli

Paprastai tokią frazę rašo programuotojai pradėję dirbit su kokia nors nauja programavimo kalba. Taip, WordPress sistema man yra absoliuti naujiena, ir tai, ką jūs dabar matote, yra dviejų dienų gan intensyvaus dokumentacijos nagrinėjimo ir darbo rezultatas. Kaip man čia gavosi, įvertinsite jūs, mieli skaitytojai. Savaime suprantama, kad dar ne viskas veiks kaip aš tikiuosi, arba išlįs kokios nors klaidos. Bet tai yra pataisoma, ir aš tikiuosi pagalbos iš išmanančiųjų.

Praktiškai tai nėra visiškai naujas tinklaraštis. Greičiau tai tęsinys MariukasM virtual home, tad ir temos bus panašios. Paklausite kodėl neparsitempiau senųjų įrašų? O todėl, kad iš Microsofto Erdvių nėra taip paprasta viską išsinešti (teradau vieną Python scriptą, kurio dar nespėjau išbandyti), o ir taisyti angliškus kategorijų pavadinimus labai tingiu. Be to, ten laikas nuo laiko taip pat rašysiu, bent jau apie tai, kas bus aktualu ten likusiems mano draugams ir erdvių naudotojams. Taip pat tikiuosi, kad jie taip pat lankysis ir čia, naujame mano tinklaraštyje.

Tad tiek šiam kartui.

Atėjo laikas

Tai vistiek kada nors turėjo įvykti. Savotiškai liūdna, nes per dvejus su viršum  metus pripratau prie Erdvių, prie teikiamų paslaugų, kurių paskutiniu metu tikrai nemažai atsirado, tačiau įvairūs apribojimai ir sistemos uždarumas paskatino žengtį neišvengiamą žingsnį. Be to nauji ir neišbandyti dalykai mane traukia dar labiau.

Nuo šios dienos (ir tai ne pokštas) MariukasM grįžta į Lietuvą, t.y naujas tinklaraštis ant lietuviško serverio su nuosavu vardu:

 

 http://www.mariukasm.lt

 

Labai tikiuosi, kad visi, kurie čia aktyviai lankėsi, skaitė bei prenumeravo naujienas, tą darys ir naujoje vietoje.

Kadangi visi įrašai ir nuotraukos lieka čia, tai visi komentarai ir pranešimai ir toliau bus aktyviai sekami. Todėl bendravimas šioje sistemoje tikrai tęsis ir toliau.

Tad iki pasimatymo naujuose MariukoM namose Mariukasm.LT!

Kernavės piliakalniai – ir vėl?

Taip, ir vėl. Ko gero taip bus dar ne vieną kartą, kai pasiilgsiu ramybės ir reikės atgaivos akims ir sielai. Ta vieta mane kažkaip raminančiai veikia net tada, kai aplinkui vaikšto žmonės, klega lakstantys vaikai. Ten visas tas triukšmas ištirpsta gamtos garsuose – tai vėjo šniokštimas, paukščių čiulbėjimas, pernykščios žolės šnarėjimas. Galiu bastytis tarp piliakalnių, kopti į juos ir spoksoti į atsiveriantį vaizdą, ar stovėti vidury lauko ir klausytis ramybės. Man ten gerai bet kokiu metų laiku.

Kernave 2008-03-30 001

Kernave 2008-03-30 003

Kernave 2008-03-30 005

Kernave 2008-03-30 006

Kernave 2008-03-30 008

 

Technorati žymės: {žymių grupė},,,

Klaida el. pašto adrese kaip informacijos nutekėjimo grėsmė

Ko gero man ne visai tiksliai pavyko išversti straipsnio pavadinimą (net nežinau kaip lietuviškai skambėtų terminas "typosquating"), bet manu, kad esmę perteikiau.

Taigi, apie ką mes čia? Kiek kartų jums atsitiko taip, kad naršyklės adresų juostoje klaidingai surinkus kokios nors kompanijos ar organizacijos adresą, negavote pranešimo, kad tokio tinklalapio nėra, o atsidūrėte kažkur, kas gan panašu į reikiamą? Ko gero taip tikrai buvo ne kartą, ypač naršant pagal gerai žinomus užsienio adresus.

Taip, egzistuoja tokia praktika, kai registruojami domenų vardai, kurie yra ne tik panašūs į originalius žinomų prekių ženklų ar organizacijų pavadinimus,o tiksliau į pirminį domeno vardą, bet ir tokie, kurie taip pat gali būti panašūs, įvertinant galimas adreso rinkimo klaidas. Kam to reikia? Tai paprastai naudojama taip vadinamam phishing’ui, kai vartotojas nukreipiamas klaidingu adresu, siekiant išgauti kokią nors svarbią informaciją. Tas pats vyksta ir su elektroniniu paštu. Tik šiuo atveju tam naudojamas ne web, o el. pašto serveris, kuris aptarnauja galybę tokių priregistruotų "klaidingų" adresų ir priima laiškus, kurie ten patenka, netyčia blogai surinkus adresą. Tokiu būdu, į blogiukų rankas gali pakliūti tikrai svarbi informacija, kurią kokiai nors kompanijai ar organizacijai siuntė klientas ar partneris.

"As part of his investigation, Friedrichs registered 124 domains consisting of common misspellings of the primary domains of candidates in the U.S. presidential election. In a strictly controlled experiment, Friedrichs used a mail server to count the number of e-mail messages sent to the misspelled domains, finding 1,121 connection attempts from 12 distinct IP addresses in a 24-hour period. Friedrichs stressed that he did not look at the e-mails and bounced the messages back to the sender to let them know they had misspelled the address."

Mano patirtis administruojant el. pašto serverius tik patvirtina tą faktą, kad vartotojai pakankami dažnai klysta rašydami el. pašto adresus. O ką daryti, kad tokių apmaudžių klaidų išvengti?

Domenų vardų savininkams tiesiog cituoju:

"Companies and political organizations should put more effort into registering mis-typed versions of their primary domain, not only to protect visitors to their Web sites but also to prevent e-mails from accidentally leaking out, a security researcher said on Wednesday."

Vartotojams. Visus svarbius el.pašto adresus įrašykite į savo pašto programos kontaktų knygą ir venkite adresus rašyti tiesiogiai žinutės adreso laukelyje. Su pele pasirikti iš jau įvestų žymiai paprasčiau ir klaidos tikimybė mažesnė.

Ir visiems. El.pašto laiškas yra tolygus atvirlaiškiui, todėl, siunčiant svarbią informaciją, visada pravartu pagalvoti apie tokio laiško užkodavimą.

E-mail typosquatting poses leakage threat

 

Technorati žymės: {žymių grupė},,