http://www.everytrail.com/swf/widget.swf
Šį kartą noriu jums pasiūlyti klasikinio ir populiaraus dviračių maršruto Vilnius-Nemenčinėhttp://www.everytrail.com/trip/widgetimpression?trip_id=2207841-Vilnius, keliaujant skirtingais Neries krantais arba, kaip dar kai kurie sako, Pro Žaliuosius, savo variantą.
http://www.everytrail.com/swf/widget.swf
Jau vien žiūrint į čia pateiktus lietuvišką ir anglišką pavadinimus galima būtų pagalvoti apie taip pas mus paplitusias vertimo kliurkas. Tačiau tai tikrai ne kliurka, o savotiško pavadinimų dzūkinimo pasekmė, kurią jau ne pirmus metus stebiu Dzūkijos nacionalinio parko tinklalapyje. Kai tik atsirado pirma informacija apie šį pažintinį taką, tai pradžioje jis vadinosi Žackagirio, vėliau Zackagirio (toks pavadinimas naudojamas lankstinukuose), kol galiausiai tapo Dziackagirio pažintiniu taku. Panašu, kad dabartinis oficialus pavadinimas dabar yra Zackagirio (Dziackagirio) pažintinis takas.
Šiais metais jau prisukau 1000 km. Nors anksčiau toks atstumas buvo kaip sezono siekiamybė. Visgi tie dviračiai kaip kokie narkotikai – kartą pradėjęs nebegali sustoti. Ir kas yra smagiausia – kuo labiau įtraukia, tuo geriau jautiesi, ir gyvenimas darosi vis smagesnis. Labai gerai matosi, kaip tai vyko 
.
Vasara – pats tas metas keliauti. Todėl mano dėmesys vis labiau linksta link įvairių maršrutų Lietuvos parkuose paieškos. Benaršant po tų parkų tinklalapius, paskutiniu metu į akis krenta projektas “Keliaujantiems lėtai”, kurį parengė Baltijos aplinkos forumas kartu su maps.lt.
Tai pamatėm besivažinėdami ant dviračių šalia Bezdonių. Nelabai malonu važiuoti tokia danga. Tačiau dar labiau erzina durna tradicija versti atliekas ant miško keliukų, atseit padarė gerą darbą – užpylė duobes. Ir nesvarbu, kas tai būtų: remontų ir statybos, sodo ar, kaip šioje nuotraukoje, sraigių kiautai.
Įdomu, kas tai padarė – augintojai, supirkėjai ar valgytojai. Nemanau, kad Bezdonyse ar šalia tokių būtų daug.
P.S. Pasirodo, visai šalia, Pakalnės g. 7, yra sraigių perdirbimo įmonė UAB “Camargo“. Čia tik šiaip, informacija apie vietinius gamintojus. Gal jie čia netyčia pametė krovinį?
Paskutiniu metu kai kurie šio tinklaraščio skaitytojai jau pradėjo klausinėti, kodėl nieko neberašau ir kur prapuoliau. Gal visai sugalvojau mesti šį užsiėmimą?
Tikrai niekur neprapuoliau ir nesiruošiu nieko mesti, o tuo labiau tinklaraščio.
Mindamas pedalus ne vien tik į kelią spoksau.
http://www.everytrail.com/swf/widget.swf
EveryTrail – Find trail maps for California and beyondhttp://www.everytrail.com/trip/widgetimpression?trip_id=2097498
Šaltasis metų laikas – tai ne tik tamsa ir šaltis, bet ir metas, kai į galvą lenda visokios durnos ir sunkios mintys. Sulaukus pavasario, kai jau galima išridenti laukan dviratį, atsiranda poreikis ne tik vėl mankštinti kūną, varyti iš jo žieminį tinginį, bet ir pravėdinti galvą. Pravėdinti taip, kad visas prisikaupęs šlamštas išskristu lauk kartu pro ausis švilpiančiu vėju. Pradiniai trumpi prasivažinėjimai galbūt yra gerai kūnui, bet ne sielai. O ir asfalto šlifavimas tuo pačiu režimu ir maršrutu tam tikrai nepadeda. Tai gi, vakar nusprendžiau, kad jei dar tegalima minti pedalus ant asfalto, tai tam, kad ir galva vėdintųsi, tai reikia daryti ilgai ir ten, kur dar nevažiuota. Kad akys gautų naujų vaizdų ir naujos mintys išstumtų senąsias.
http://connect.garmin.com:80/activity/embed/298491736
Šiemet sezoną pradėjau tikrai vėlai. Bet ką darysi, pavasaris taip pat neskubėjo. O ir vakarai nešilti. O miške dar oi kaip daug sniego, nors Nemenčinės plento dviračio takelis vietomis jau pravažiuojamas. Tačiau kol kas teks draugauti su plentu.
Taip vadinosi šios raudonos uogos, kurias kadaise galima buvo aptikti Lietuvos miškuose dar iki ledynmečio. Kas keisčiausia, kad tą laikotarpį to meto žmonės vadino globalaus atšilimo amžiumi.
MariukasM.LT 