Paskutiniu metu jaučiuosi tarsi nešamas kalnų upės srovės. Darbas su visokiais susitikimais, konsultacijomis, visokie asmeniniai ir ne tik reikalai, suryjantys visą laisvą laiką. Todėl atsirado toks stiprus noras vėl neskubant pasivaikščioti parko rudeniu taku, velkant kojas per lapus:
Net nustebau visa tai aptikęs internete. Spalvotose fotografijose įamžinta Rusijos imperija, kokia jo buvo iki Pirmojo pasaulinio karo ir revoliucijos. Ir visa tai padarė Sergejus MIchailovičius Prokudinas – Gorskis – to meto Rusijos fotografas ir chemikas. Tikrai nuostabu yra tai, kad tai padaryta jo pačio sukurta technologija, kuri išliko per visas istorines negandas bei pateko į JAV kongreso biblioteką, kur buvo atkurta ir pateikta parodai. Siūlau pasižiūrėti, tikrai įdomu:
P.S. Jei kam problemos su anglų kalba, yra variantas ir rusiškai.
Kartais, net ir stovėdamas vidury miesto esančiame parke, gali duoti valią savo fantazijai ir įsivaizduoti, kad keliauji nežinoma upe, o už artėjančio vingio tavęs laukia dar nepatirti nuotykiai…
Šiandien vėl apsiniaukę, šalta ir dar lyja. Tai čia jums kaip savotiška kompensacija :)
Sekmadienio ryte pro debesis žvilgčiojanti saulė visgi mus sugundė nesėdėti namuose, o kur nors patraukti. Sumastėm, kad reiktų, įdomumo dėlei, apsilankyti Žaslių miestelyje, kuriame mes šiaip esame daug kartų buvę, tačiau daugiau iš reikalo, nes iš tų kraštų yra kilusi didžioji žmonos giminės dalis. Šį kartą jokių reikalų, o tik paprastas smalsumas. Bet kol atkeliavome iki miestelio, dangus visai apsiniaukė, o vis gąsdinančiai pakrapnojantis lietus bei žvarbus vėjas neleido tam skirti tiek laiko, kiek jo būtų reikėję detalesnei ekskursijai po miestelį. Kaip ten bebūtų, iš ten grįžome ne tuščiomis rankomis.
Pagaliau susiruošiau aprašyti ir paskutinį to šeštadienio išvykos dalį. Taigi, kaip jau supratote iš pavadinimo, pasakojimas bus apie Taujėnų dvarą.
MariukasM.LT 