Vakar savo kieme atidariau savotišką greito maisto restoraną paukščiams, t.y. pakabinau lesyklėlę. Na o šiandien jau galima pažiūrėti ir į lankytojus. Deja, ne visus man pavyko atpažinti ar įamžinti, nes klientai pakankamai baikštūs (reikės paieškoti geresnės geresnės pozicijos kieme). Nuotraukoje viršuje kaip tik toks nepažįstamasis ir pavaizduotas. Man jis panašus į bukutį, bet nesu tuo įsitikinęs. Gal kas žinote, kas tai per paukštis?
Betvarkydamas delniuko duomenis, jame radau šią nuotrauką, darytą vasarą, kai paskutinį kartą buvau prie Dusios ežero. Nuotrauka ne itin kokybiška, o ir šiaip pykštelėta “ant durniaus” delniuku. Tačiau bežiūrint į ją atsirado toks be galo stiprus noras vėl atsidurti prie to ežero, kai lauke vasara ir šilta, tingiai išsitiesti ant pievelės ar šiaip gerai leisti laiką, vis pasidairant pro fotoaparato objektyvą.
Na štai, atėjo laikas ir mano pažadėtam desertui. Schloss Charlottenburg arba Charlottenburg’o rūmai – didžiausi Berlyne esantys rūmai. Patys suprantate, kad tikrai negalėjau praleisti progos nors trumpam ten užmesti akį. Taigi, didžiąją savo priešpaskutinės viešnagės Berlyne dienos dalį praleidau būtent čia, vaikštinėdamas aplink rūmus ir po parką. Kai paskutiniame įraše apie Berlyną prie paskutinės nuotraukos kalbėjau apie vaizdą, esantį man už nugaros, galvoje turėjau štai ką:
Paskutiniu metu jaučiuosi tarsi nešamas kalnų upės srovės. Darbas su visokiais susitikimais, konsultacijomis, visokie asmeniniai ir ne tik reikalai, suryjantys visą laisvą laiką. Todėl atsirado toks stiprus noras vėl neskubant pasivaikščioti parko rudeniu taku, velkant kojas per lapus:
Kartais, net ir stovėdamas vidury miesto esančiame parke, gali duoti valią savo fantazijai ir įsivaizduoti, kad keliauji nežinoma upe, o už artėjančio vingio tavęs laukia dar nepatirti nuotykiai…
MariukasM.LT 