Šiemet, bent jau pas mus, tikri vyšnių metai.
Jei iš pradžių pamatysime dvi vyšnias:
Šiemet, bent jau pas mus, tikri vyšnių metai.
Jei iš pradžių pamatysime dvi vyšnias:
Kadangi iš pačio ryto buvo kažkiek apsiniaukę, tai nusprendžiau, kad visai būtų neblogai pafotografuoti tekantį vandenį. Tam, ką sugalvojau, ryški dienos šviesa nelabai tinka. O geresnio šešėlio kaip Dūkštos upės slėnyje, kuriame buvo lankytasi prieš trejus metus, tikrai nerasi. Ir štai kas gavosi:
Šis savaitgalis kažkoks neteisingas – tik viena diena. Kol išsikrapštai, išsižiovauji, žiūrėk jau ir vakarop. Na o vakarop dar ne vakaras, tad visai neblogas laikas prasimankštinti ant dviračio ir akis gamtoje paganyti. Ši kartą klaidos nepadariau, pasiėmiau ir fotoaparatą:
Jazminas prie namų vis dar žydi…
Šis savaitgalis tikrai buvo kontrastingas. Šeštadienį mirkom lietuje Aukštaitijos nacionaliniame parke, o sekmadienį jau džiaugėmės saule ir banguojančia jūra Karklėje. Tad apie viską iš eilės.
Jei vakare nori pakvėpuoti grynu oru, pramankštinti kaulus ir netapti lengvai pasiekiama vakariene uodams, tai tinamiausia tam priemonė – dviratis. O ypač kai yra kur važinėtis.
Prie Gėlos ežero:
Pats šeštadienis nežadėjo nieko įdomaus, nes reikėjo nuvairuoti uošvio mašinuką į techninę apžiūrą. Tačiau ten užtrukome ganėtinai trumpai, tad iškilo klausimas ką veikti, kai lauke toks nuostabus oras? Kadangi diena jau įpusėjus, ir tolimas šūvis jau neišeis, buvo nuspręsta labai proziškai, t.y pavažiuoti į Trakus. Tad persėdome į savo Alfą ir pirmyn.
Pats geriausias prasiblaškymas (bent jau man) – tai kelionė automobiliu. Tad vakar prasukau savo mėgiamą ratą Nemenčinė – Panemunė – Pajūris – Nemenčinė. Pajūris šį kartą buvo Palanga, kažkaip gavosi atsitiktinai. Be to, dar užpildžiau savo aplankytų Lietuvos vietų spragą. Savo gėdai turiu prisipažinti, kad nebuvau dar buvęs ant Rambyno kalno, nors pro šalį važiuota ne kartą.
Šiandien norėjau toliau padalyvauti diskusijoje apie privatumą Internetas_lt bloge, arba parašyti apie tai, kokie niekšai yra britų vyriausybė, leidę JAV spec. tarnyboms tiesiogiai jungtis prie savo eismo stebėjimo kamerų. Bet kažkaip pagalvojau, na ir velniop tą privatumą, lyg man vienam jo reikia. Velniop tą politiką, saugumą, technologija ir žmones, kuriems visa tai tinka. Visa tai yra tik smulkmena, palyginus su vakarykščiu saulėtu vakaru praleistu gamtoje…
…ar tyliai šešėlyje bundančiais krūmais.