Kaip dabar gražus oras yra tikra prabanga, tai tūnoti namie – tikras nusikaltimas. Todėl šiandien pietavome Verkšionių užeigoje bei grožėjomės nuostabiais vaizdais nuo terasos:
Žymų Archyvai: Gamta
Dar truputi rudens
Pakeleivingas ruduo
Žalia, geltona ir raudona
Ankstyvas ruduo, tik pati pradžia, kai dar vyrauja žaluma, nors medžiai jau gelsta, o vanduo tvenkinyje toks žalias:
Paskutinė diena
Taip jau sutapo, kad vakarykštė diena buvo ne tik paskutinė kalendorinės vasaros diena, bet ir praktiškai mano atostogų.
Su tomis atostogomis kažkodėl visada būna taip: tų jų lauki, lauki, o kai jos ateina, tai kaip paukštis. Atrodo tik ką buvo šalia…
Lietaus salose
Pagaliau atėjo ir Estijos eilė. Nemažai keliauta po LIetuvą, Latviją, o Estija vis buvo atidedama ateičiai. Tad dabar, likus savaitei iki mano atostogų pabaigos, buvo nuspręsta, kad atėjo laikas pakeliauti ir po Estiją. Koks bus pradinis maršrutas, tikriausiai, kažkiek nulėmė ir Pinkcity aprašyta kelionė. Tad daug negaišę, susikrovėme daiktus į savo Alfą ir ankstų šeštadienio rytą pajudėjome.
Apie …
Prieblandos zonoje
Taip šį įrašą pavadinau tikrai neatsitiktinai ar norėdamas pritraukti daugiau skaitytojų. Dažniausiai taip juokais vadinu savo pasivažinėjimus po Vilniaus rajoną. Kodėl prieblandos zona? Tikriausiai kad tai suprasti, reikia pačiam pagyventi čia. Kita vertus, tikriausiai ne vienas yra pastebėjęs, kad kai iškeliauji iš Vilniaus, tai tarsi persikeli ne tik erdvėje, bet ir laike atgal, į ne tokią jau tolimą praeitį. Nežiūrint puikaus oro, žvelgiant į nuotraukas, tikriausiai suprasite, kodėl šias vietas aš taip vadinu.
Bet apie viską iš eilės. Šio pasivažinėjimo dviračiais tikslas – aplankyti Skališkių olos atodangą, kuri dar kartais vadinama verkiančia arba šventąja ola.







