Turiu prisipažinti, kad po visų švenčių, kurios man prasidėjo dar gerokai prieš Kalėdas, buvau nugrimzdęs į gilų tinginystės liūną :) . Tiesiog tingėjau kur nors eiti, važiuoti, aplamai judėti. Todėl praktiškai pražiopsojau visą tą saulėtą, apšerkšnijusį ,ledinį tikros šaltos ir snieguotos žiemos grožį, Šiandien ta graužatis mane praktiškai išspyrė iš namų. Pradinis planas buvo gan kuklus – pavažiuoti kad ir iki Vilniaus, į kokį Belmontą ar Verkius. Tačiau vietoj to, kad įvažiuodamas į Nemenčinės plentą pasukčiau dešinėn link Vilniaus, kažkokio vidinio kipšo vedinas pasukau į kairę, o galvoje kažkodėl užsifiksavo kelionės tikslas Ignalina, Palūšė ir t.t. Kelias nekėlė didelių problemų: vietomis, saulės atokaitoje pratirpęs, vietomis truputi slidus. Vienu žodžiu nieko sudėtingo, tad po valandos su viršumi jau stovėjome Palūšėje, prie užšalusio Lūšių ežero:

Skaitykite toliau →