Lelijų lapai.
Šiandien niekur nekeliavome. Paprasčiausiai tvarkėmės namo kieme. Dar truputi iš sodo:
Žymų Archyvai: Gamta
Bijotų-Širvinto miškas
Vakarykštis apsilankymas Metelių regioniniame parke buvo šiek tiek vėlyvas. Na patys žinote kaip būna po švenčių. Kol išsižiovauji, kol išsiraivai, kol sugalvoji ką veiksi… Taip ir gavosi, kad iš namų išsikepurnėjome jau gerokai antroje dienos pusėje. Toje Lietuvos pusėje dar nesame klaidžioję, tad pirmam kartui pasirinkome pažintinį taką Dusios ir Metelio tarpuežeryje
Pavasaris prieblandos zonoje
Paskutinėmis dienomis aš šiame tinklaraštyje džiaugiausi bei tuo pačiu stengiausi ir jus pradžiuginti bundančios gamtos vaizdais. Bet šitame krašte, kurį, dėl jame gyvenančių priebliūdžių mentaliteto, aš vadinu prieblandos zona, pavasario atėjimas kaip taisyklė pasireiškia štai tokiu vaizdu:
O taip pat netrukus pasimato ir priebliūdžių pavasarinių “darbų” rezultatai:
Saidės pažintinis takas
Saidės upelis.
Kadangi oras ir toliau lepino, tai mes nutarėme pratęsti Neries regioninio parko temą. Šiandien susipažinome su Saidės pažintiniu taku. Takas visai ne ilgas, viso 750 m., t.y keli šimtai metrų palei vieną Saidės upelio krantą ir tiek pat kitu krantu atgal. Atrodytų viskas paprasta ir aišku bei lengva. Bet gavosi šiek tiek kitaip. Na, bet apie viską iš pradžių.
Karmazinų pažintinis takas
Žinote, kuo mane žavi Neries regionis parkas? Pirmiausia savo nuostabia gamta. Bet dar labiau įvairiapusiško poilsio galimybėmis. Nori maloniai pasivaikščioti? Prašau – Dūkštų ažuolyno pažintinis takas, kur gali sau kaip Alisa keliauti mediniu takeliu. Lengvo ekstremumo mėgėjai taip pat ras ką veikti. Jiems, ko gero patiks, Dūkštos pažintinis takas, kur galės kabarotis aukštyn ir žemyn stačiais šlaitais, kopti į kalnus ar bandyti perbristi srauniąją Dūkštą, o kaip priedas prie viso to, juos sups praktiškai laukinis miškas su senais ąžuolais. Kas mėgsta dviračius ar paprasčiausiai nori paiškylauti ir pasigerėti nuostabiais Neries vaizdais, tikriausiai rinksis Kairiojo Neries kranto turistinę trasą. Na o šiandien mes pasirinkome Karmazinų pažintinį pėsčiųjų taką, kuris yra savotiškas paskutinių dviejų variantų mišinys. Jis lengvesnis nei pirmas, gamta irgi panaši, plius, kaip ir kranto trasoje, gražūs Neries vaizdai. Ta maršruto dalis, kuri eina palei upę, yra lygiagreti kranto trasai, tik kad kitoje Neries pusėje. Na, ir kaip visada, šiek tiek vaizdų iš ten:
Pavasariškas vidudienis
Na, ar galima išsėdėti ofise, o tiksliau praleisti pietų pertrauką jau iki gyvo kaulo atsibodusioje kavinėje, kai lauke toks pavasaris? Aš tai tikrai net nesiruošiau to daryti. Pasiėmiau šio bei to su savimi ir nusprendžiau, kad užkandžiausiu kokiame parke, lauke ant suoliuko, o jei liks dar laiko, tai dar ir pasivaikščiosiu.
Valakampiai
Bevažiuojant iš darbo mano autopilotas paėmė ir išsijungė. Tikriausiai jam pakenkė vis iš po debesų išlendanti saulė. Viso to pasekmė – nukrypau nuo kurso ir atsidūriau Valakampiuose:
Trakų vokės dvaras paskutinę žiemos dieną
Paskutinė žiemos diena ir tokia žiemiška. Pateikta buvo viskas: ir rytinis snigimas, ir niūrus, apsiniaukęs, tiesiog švininis dangus, ir graži saulėta popietė.
Kažkaip ryte prisiminiau klasės draugus ir tai, kaip kažkada, gal prieš kokius dešimt ar daugiau metų, su keliais klasiokais lankėme kitą, kadaise Trakų Vokėje gyvenusį, klasioką. Tą dieną jis mums ir aprodė Trakų vokės dvarą. Todėl daug negalvojęs ir patraukiau į tą pusę.
Šiaip pats dvaras paliko teigiamą įspūdį, gal dėl to, kad šį vieta susijusi su gerais prisiminimais. Bet į akis krenta ir tai, kad jo teritorijoje pilna visokių pastatų, medinių gyvenamų namų ir šiaip visokio “gėrio”. Matosi, kad sovietmečiu į šią vietą buvo žiūrima “pragmatiškai ir ūkiškai”. O vietos tikrai būta, o ir esama gražios, jei kalbėsime dar ir apie parką. Šiaip šį dvarą pasižymiu kaip vertą lankymo ir esu nusiteikęs čia dar grįžti, kai bus šilčiau ir žaliau. Labai noriu ir po parką pamaklinėti, nes dabar praktiškai viskas paslėpta po sniegu. Na, o įspūdžiai foto albume, nes ir vėl gavosi ne taip jau ir mažai.
Taigi, gero žiūrėjimo :)
Vis dar žiema
Nors vasaris jau kaip ir į pabaigą, bet žiema dar nenori trauktis ir laikas nuo laiko pasirodo visu savo gražumu.
Žalieji žiemą:
Kova su rutina
Kartais sėdėjimas ofise ir visa ta rutina taip užknisa, kad norisi nors trumpam ištrūkti ir kur nors nulėkti. Nulėkti ten kur grynas oras, kur nors trumpam gali pasimėgauti tyla ar parodyti visam pasauliui didelę špyga, nors ir perkeltine prasme:
MariukasM.LT 