http://connect.garmin.com:80/activity/embed/167949495
Pagaliau jau galima važinėtis miško keliukais. Aišku, aš tuo tuoj pat ir pasinaudojau, šiandien išriedėjęs link Šakiškių skardžio. Tačiau, kad nevažiuoti tais pačiais keliukais, pasukau kiek kitaip.
Kiek vilką bešertum, jis vis tiek į mišką žiūri. Taip ir aš šiandien, neapsikentęs asfalto šlifavimo, pabandžiau užmesti akį į miško keliukus.
O gal ir nebuvo išėjus? Sunkiai atėjo, sunkiai ir išeina. O kam dabar lengva?
Net nežinau, kas čia per gėlė, bet, tikiuosi, kad jums patiks.
Kartais esu labai nekantrus žmogus, kuris tam tikrais momentais tiesiog gali trypti kojomis iš to nekantrumo. Ir vienas tokių momentų – pavasario laukimas.
Šį savaitgalį pratinginiavom namie, tačiau abi dienas skaniai smaguriavome. Lauras – vienas iš nepamainomų prieskonių, o būtent kilnusis lauras buvo naudojamas laurų vainikų pynimui.
Galvojau, kad šiemet nefotografuosiu žydinčių medžių. Tačiau, kai pro langą žiūrėjau į tiesiog sprogstančią baltais žiedais obelį, kuri nerealiai kontrastavo su apniūkusia ir šlapia aplinka, nesusilaikiau …
http://www.everytrail.com/swf/widget.swf
EveryTrail – Find the best hikes in California and beyondhttp://www.everytrail.com/trip/widgetimpression?trip_id=1080768
Jei gero oro savaitgalinėms išvykoms nėra šalia tavęs, tai reikia keliauti ten, kur jis yra. Tokį sprendimą vakar, kai praėjo savigailos priepuolis, padiktavo mano siela – avantiūristė.
Šiandien ryte išėjau į lauką. O ten šalta, apsiniaukę ir dar lyja. Nejaugi šį savaitgalį reikės praleisti prisimenant praeito šilumą? Tačiau dviračių laikiklius ant Alfos vis tiek pritvirtinau 
.
