Šiandien paskutinė Lapkričio diena. Tad kažkiek nuotraukų apie tai, koks jis man įsiminė.
Mėnesio archyvas: lapkričio 2011
Atsakymai į klausimus kitam dviračių sezonui
Taigi, atsakymas į kilusius klausimus jau kaip ir namie. Užsukęs į “Gerą dviratį” ir pačiupinėjęs “gyvai” apsisprendžiau. Pedalai – Time ROC Atac S (velniai nematė to karbono).
Kai norisi kur nors pabėgti
Belieka tik surasti kelią į elfų šalį…
Klausimai kitam dviračių sezonui
Nors dar vis ištaikau laiką ir orą pasivažinėjimams ant dviračio, bet mintys vis labiau krypsta link sekančio dviračių sezono. Dėliojasi galimi maršrutai ar perkeliami šiaip metais neįgyvendinti planai. Kas be ko, galvojama ir apie įrangos patobulinimą ar atnaujinimą. Mąstant apie įrangą ir dviračio tobulinimą, kaip ir, ko gero, kiekvienam dviratininkui, iškyla klausimas dėl prisegamų (clipless) pedalų naudojimo.
Žinutė dangaus kanceliarijai
Visa ta pilkuma – niūruma jau po truputį pradeda spausti smegenis. Arba duokite balto sniego, arba gražinkite spalvas.
Aš ir kitas aš
http://connect.garmin.com:80/activity/embed/129829001
Kad ir kaip nenorėčiau, tačiau kuo toliau, tuo aiškiau, kad šių metų mano dviračių sezonas artėja prie pabaigos. Orai tokie, kad tolimesnės savaitgalinės išvykos darosi vis mažiau patrauklios. O ir prisikalbinti Žmogutį sau į kompaniją darosi vis sunkiau. Panašu, kad ji savo sezoną jau baigė, o jos Trek’as visas išvalytas ir suteptas sau patenkintas ilsisi savo stove. Tačiau aš vis dar nerimstu. Vis dar stengiuosi ištaikyti momentą, kai įkyri dulksna ar lietus aprimsta. Tada nors trumpam išlekiu ant dviračio pasivažinėti jau žinomomis trasomis. Bet, kad nebūtų nuobodu, tai darau sutemus (tada viskas atrodo kitaip) arba kviečiuosi į kompaniją savo šešėlį.
Mėnulio pilnaties liekamieji reiškiniai
Toks jausmas, kad valdžios institucijose per menulio pilnaties fazę durnumas pasiekė kažkokią kritinę masę ir pramušė visas užtvankas. Kolega Scaniagti pastebėjo dar tokį vieną proveržį ir pacitavo tik dalį mane pralinksminusios pastraipos:
“Leidėjai svarsto, kaip nemokamai prieinamą elektroninę literatūros chrestomatiją apsaugoti nuo piratavimo elektroninėje erdvėje, todėl dar diskutuojama dėl medžiagos parsisiuntimo taisyklių. Švietimo ir mokslo ministerija planuoja skaitytojų autorizuotą registraciją su asmens pavarde ir kontaktiniais duomenimis, kurią būtų galima identifikuoti pagal IP adresą. “
Jei perkaitęs pirmą šios pastraipos sakinį pradėjau krizenti, tai antrasis, kuris iliustruoja visišką ministerijos darbuotojų nekompetenciją tam tikrais klausimais ir tos nekompetencijos nesuvokimo, mane privedė iki žvengimo. Bent jau ką nors viešai skelbiant, kiek protingesnis žmogus, kuris ko nors nežino, pasiklaustų pas tos srities specialistus. O ŠMM turi cielą IT centrą 
Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija
Kartais man patinka…
… po įtemptos dienos ar šiaip užėjus norui, įgriūti į minkštą, didelį fotelį su taure gero vyno rankoje. Va šitaip sėdėti besimėgaujant tauraus gėrimo aromatu ir skoniu. Kai atsipalaiduoji ir sulėtėja beprotiškas pasaulio sukimasis, tada vėl pajauti, kad ,nežiūrint visokių šiknių pastangų, jame vis dar egzistuoja maži ir malonūs dalykėliai, kurie daro gyvenimą maloniu. Po tokios terapijos tikrai pasijuntu visokeriopai geriau ir vėl galiu pasinerti į tą beprotiškai besisukantį, tiksintį viso pasaulio laikrodžiais, sūkurį, kurį mes vadiname gyvenimu.
P.S. Tai nėra tikėtina alkoholio reklama, “siejanti alkoholio vartojimą su fizinės būklės pagerėjimu, su gydomosiomis savybėmis, pateikianti neteisingą ir (ar) klaidinančią informaciją apie alkoholinius gėrimus“, o tik mano asmeninė nuomonė. Tad, ponai valdininkai, jei visgi norite lipti ant bačkos ir rodyti tautai savo durnumą, savo raštus visgi siųskite registruotu laišku, o ne elektroniniu paštu, nes ten visas man atkeliaujantis briedas net neskaitant metamas į “Junk” katalogą, kur jam ir vieta.
Apie varpus
Mėgstu, ištaikęs laiko, nors ir trumpai pasivaikščioti po miestą, o ypač po Vilniaus senamiestį. Tai, galima sakyti, vienintelis privalumas, kai ofisas yra centre. Ne išimtis ir ši diena. Papietavęs, paslampinėjau aplink katedrą. Ir kaip tik tuo metu suskambo varpai katedros bokšte. Sustojau, užverčiau galvą aukštyn ir klausiausi. Patinka man tas Vilniaus varpų skambėjimas. Ne taip kaip ne kur kitur.
Priverstinė pertrauka
Su dviračiavimu gavosi priverstinė pertrauka. Bevalant Trek’ą, paaiškėjo, kad nutrūkę du galinio rato stipinai. Keisčiausia, kad grįždamas iš paskutinio pasivažinėjimo to net nepajaučiau. Greičiausiai kažkur gerai ratu trinktelėjau, arba taip galėjo atsitikti staigiai ir stipriai stabdant. Kaip ten bebūtų, su šiandienos išvyka nieko nesigavo. O ir idėjos aiškios vis tiek nebuvo.
Bet nėra to blogo, kas neišeitų į gerą. Kadangi jau senai planavau nuvežti abu dviračius į servisą, tai tą ir padariau. O ir neveltui. Paaiškėjo , kad maniškiam būtų neprošal sutvarkyti ne tik ratą, bet ir pakeisti grandinę bei patvarkyti galinius stabdžius (jau jautėsi, kad stabdymo jėga ne be ta). O ir šiaip rimtesnė apžiūra tik į naudą. Tūkstantis kilometrų šunkeliais ir bekelia, ant savęs tampant tokį dramblį kaip aš, tikrai be pėdsakų nepraeina. O Žmogučio Trek’ui bus eilinė apžiūra, nes jis “teprabėgęs” kokius 400 km, o ir eksploatuojamas jis žymiai švelniau.
Gera žinia yra ta, kad man pažadėjo juos šiandien į vakarą sutvarkyti. Tad visai tikėtina, kad ir šis savaitgalis gali būti “dviratinis”.
MariukasM.LT 