Blogadienis

Būna dienų kaip tyčia. Šiandien ta diena, kaip aplink mane viskas genda. Darbe, kol vakar buvau pristatyme, kolegos neiškentė ir perkrovė duomenų centro pagrindinius komutatorius. Ryte, atėjęs į darbą, visą virtualių serverių fermą radau kiek pakrikusią. O ji nemaža – klasteris iš dešimties VMWare serverių, o ten “gyvena” apie 50 virtualių serverių. Tad teko viską sutvarkyti.

Paskui pastebėjau, kad šiame tinklaraštyje pradėjo strigti komentarai, o ir viduje viskas veikia ne taip kaip turi būti. Bandant patvarrkyti, dingo ryšys, tad blogas kurį laiką iš viso neveikė. Atstačius status quo, reikia surasti gedimą. Nors, atvirai sakant, yra nemaža pagunda perdiegti viską iš naujo, tuo pačiu atsikratant viso prisikaupusio šlamšto, ir pakeisti išvaizdą, kuri man jau kiek pabodo.

Todėl atsiprašau dėl sutrikimų bloge bei dėl to, kad kurį laiką jis gali iš viso neveikti.

O dabar einu ieškoti naujos temos :).

Nemuno kilpų maršruto žemėlapis

Viename savo įrašų buvau užsiminęs apie galimybę šiame tinklaraštyje atvaizduoti kai kurių savo kelionių maršrutus žemėlapyje. Tai štai pabandymui paskutinės išvykos maršrutas:

http://www.wikiloc.com/wikiloc/spatialArtifacts.do?event=view&id=400342&measures=off&title=off&near=off&images=off&maptype=H

GPS informacija paimta iš mano Sony GPS tracker’io, kuris, man bekeliaujant su fotoaparatu, praktiškai visada būna įjungtas. Kadangi jis informaciją įrašinėja savo formatu, tai konvertavimui panaudojau nemokamą programėlę GPSBabel, o žemėlapio publikavimui pasirinkau nemokamą Wikiloc tarnybą, kurioje taip pat yra įdomių maršrutų iš Lietuvos.

Jei manote, kad tai gera ar bloga mintis, rašykite ką apie tai galvojate komentaruose arba balsuokite apklausoje, šoninėje tinklaraščio juostoje. Tad nepatingėkite užsukti ir pareikšti savo nuomonę :) .

Detalesnė maršruto informacija.

Nemuno kilpos

Šiandienos išvyką, ko gero, galima būtų pavadinti lenktynėmis su lietumi Nemuno kilpų regioniniame parke. Visą kelią mes vis arba prasilenkdavome su lietumi visai šalia, arba susitikdavome. Ten kur susitikdavome – arba lijo, arba lijo labai smarkiai. Kitais atvejais lietus, genamas stipraus vėjo, tiesiog lipo mums ant kulnų, todėl teko, išlipus iš automobilio, gan spėriai suktis. Taigi, dėl tokios “įtemptos programos”, ne viską aplankėme ką planavome, bet parodyti, mano manymu, yra ką.

Pirmas sustojimas gavosi Punioje. Čia mus domino Punios piliakalnis, kurį rasti visai nesunku. Takas, vedantis link jo, prasideda tiesiog prie bažnyčios. Bet beeinant tuo taku, atradau tokią mažutę koplytėlę, stovinčią tarp medžių:

2009 05 23_1381

Skaitykite toliau

Naminė duona

2009 05 17_1370

Kai vakar perskaičiau kaip Grumlinas mėgavosi namuose kepta duona, nebeišlaikiau ir tą pačią dieną savo brangiausiąją prikalbinau  taip pat nusipirkti tokį aparatą. O tačiau, jau susiruošus išbandyti šiuolaikinį duonkepį pečių, paaiškėjo, kad namuose nėra jokio padoraus svėrimo prietaiso. Vis kažkaip išsiversdavome matuodami iš akies. Bet instrukcijoje griežtai prigrasinta viską matuoti tiksliai, jei nenorima nusivilti šio technikos stebuklo galimybėmis. Kadangi reikalas jau buvo vakarop, tai tikimybė mūsų miestelyje įsigyti reikiamą daiktą lygi nuliui. Tad nori ar nenori, teko dar kartą prasivažinėti iki Vilniaus. Bet nėra to blogo, kas neišeitų į gerą. Visus ingredientus į aparatą sukrovėme iš vakaro, nustatėme laikrodį ir šviežia, dar garuojanti duona mūsų laukė ryte pusryčiams. Mmmm kaip buvo skanu su pienu. Aišku, tai neatstoja tos tikrame pečiuje keptos naminės duonos, kurią vaikystėje ragaudavau per atostogas kaime, bet sava duona yra sava, todėl ir skaniausia :) .

Smagumas

Šiandien noriu pasigirti :).

Sulaukiau iš tinklalapio “Trys milijonai” vieno autorių tikrai man netikėto prašymo leisti panaudoti mano nuotraukas iš krepšinio fiestos. Nors tas projektas dar tik startuoja, bet vis tiek smagu, kad kažkam patinka ir praverčia tai ką ir kaip darau.

Sekmadienis su dviračiais

2009 05 10_1354

Paskutiniu metu, o ypatingai nusistovėjus geresniems orams, vis rečiau savaitgaliais norisi sėsti už automobilio vairo. Paprasčiausiai pradėjau jausti nuovargį nuo kasdieninės įtampos važiuojant tiek mieste, tiek ir užmiestyje. Todėl per išeigines norisi kažko ramaus ir atpalaiduojančio. Todėl vis dažniau organizmas reikalauja išvykų į gamtą, o sėdimas darbas reikalauja ir šiokio tokio fizinio krūvio. O kad tai suderinti, geriausia išeitis – dviratis.

Šį kartą sugalvojome patyrinėti miškų keliukų tinklą, kuris driekiasi nuo Nemenčinės link Baldžio ežero kairiąja plento puse (čia jei žiūrint nuo Nemenčinės).

Skaitykite toliau

Anykščių krašte

Šiandien kažkaip toptelėjo, kad ilgokai jau nesu lankęsis Anykščių krašte. Iš kitos pusės, nesinorėjo vėl žygiuoti per tas pačias vietas, kur aplankytos vaikystėje ar pagal mokyklos programas. Norėjosi pamatyti kažką naujo. Taip bemąstant ir dėliojant taškus navigaciniame kompiuteryje, susikonstravo toks virš 200 km ratas, kuris, tam, kad negrįžti tuo pačiu keliu, užkabino ir Utenos rajoną ir vieną smagiausių kelių Lietuvoje: Molėtai – Anykščiai, kurį mano žmona gan taikliai pavadino lunaparku. Bet apie viską iš eilės.

Pirmas apsilankymo punktas buvo Šeimyniškėlių (Vorutos) piliakalnis:

2009 05 02_1274

Skaitykite toliau