“Vaivorykštė”
Paveikslėlis
Temos Archyvai: Foto
Baltas spiečius
Paveikslėlis
Tarp Antavilių ir Nemenčinės
<
Šiaip tai turėjo būti įrašas apie eilinę sekmadienio išvyką, o tiksliau pasivažinėjimą dviračiais miškuose tarp Antavilių ir Nemenčinės palei kairį Neries krantą. Tačiau kai kurie pamatyti vaizdai man sukėlė šiokių tokių minčių. Be to, kuo toliau, tuo labiau gilėja įsitikinimas, kad nebegaliu apsimesti nematantis to, kas realiai aplink mus vyksta, kad paprasčiausiai yra niekšiška kukliai nusukti fotoaparato objektyvą nuo nemalonių akiai vaizdų. Kaip ten bebūtų, šis pasakojimas apie šią išvyką bus kiek kitoks nei ankstesnieji, su nukrypimais į šoną. Tai pirmas kuklus bandymas papasakoti ne tik apie tai, kas man patinka, bet ir apie tai, kas mane erzina.
Prelomciškės kalvomis
Po kelionės į Estiją ir visokių darbinių reikalų, kurie trumpam buvo mane ištraukę iš atostogų režimo, akys ir dūšia vėl pasiilgo lietuviškos gamtos vaizdų. Todėl vakar nutarėme dieną pradrybsoti prie kokio nors ežero. Begalvodami kur patraukti, nusprendėme, kad būtų visai neblogai toliau pratęsti pažintį su Metelių regioninių parku, kuriame lankėmės šį pavasarį. Pasirinkome Dusios ežerą ir tą jo pusę, kuri yra prie Prelomciškės kalvų, tokiu būdu nušaudami du zuikius vienu šūviu, t.y užsitikrinome neprastą pasivaikščiojimą ir palaipiojimą po Prelomciškės piliakalnį, kurio nuotrauką matote viršuje, bei šalia esančias kalvas.
Trečia diena: Šiaurės Estija
Taigi, jei praeitą dieną daugiau vargo mūsų kojos, tai šioje dienoje vėl teko daug keliauti automobiliu. Kaip jau minėjau, sustojome nakvynei maždaug 150 km nuo Narvos, sekančio apsilankymo punkto. Diena prasidėjo smarkiai pliaupiant lietui, o vietomis tai jau buvo visai nepadori liūtis. Visa laimė, kad artėjant prie Narvos, lietus vis labiau silpo, o pasiekus miestą ir visai baigėsi.
Antra diena: Tartu ir Peipsi ežeras
Toliau tęsiu pasakojimą apie mūsų viešnagę Estijoje. Pradžioje norėjau šios kelionės dalį įvardinti Estijos rytais, bet kadangi patys estai šią teritoriją vis gi priskiria pietinei Estijai, Tartu ir Peipsi ežero sričiai, tai nusprendžiau šio skirstymo prisilaikyti ir aš. Dabar truputi apie Peipsi ežero pavadinimą. Estijoje, o ir pačių estų parengtoje informacijoje anglų kalba šis ežeras vadinamas Peipsi. Rusai, o ir, ko gero, daugelis iš mūsų jį vadina Čiudo ežeru. Tai tiek apie geografiją, o toliau apie pačią kelionę.
Pirma diena: pietų Estija
Didžiąją pirmosios dienos dalį sudarė pati kelionė per Lietuvą ir Latviją, kol pasiekėme pietų Estiją. Todėl pirmąjį tikslą pasiekėme jau vakarop, o besiniaukiantis dangus bandė mums įrodyti, kad ir vėl atvykome į šalį tikrai ne tą dieną, kai čia būna vasara. Tačiau kaip ten bebūtų, net ir pravažiavę beveik 500 km, mes buvome pasiryžę aplankyti du pasirinktus objektus: Sangastės ir Taageperės pilis, o tik po to pasiieškoti nakvynės vietos.
Neeilinė išvyka
Iš Adomo Petrausko muziejaus.
Šeštadieninė išvyka neeilinė buvo tuo, kad tądien aš gyvai susipažinau su vienų mano mėgstamiausių tinklaraščių autoriais ir didžiausiais šio tinklaraščio komentatoriais Grumlinu ir Scania GTI. Šio susitikimo idėja kilo jau gan senai, ilgai brendo ir pagaliau buvo įgyvendinta. Iš karto pasakau, kad viskas pavyko puikiai, buvo tikrai įdomu ir smagu pabendrauti. Na o Scaniai didžiausias ačiū už sugalvotą maršrutą ir visko organizavimą, o dar plius ir už linksmas istorijas. Taigi, nors Grumlinas pats pirmasis jau viską papasakojo, o Scania GTI viskuo dalinasi po truputi, tai ir aš kai kuo pasidalinsiu. Tad apie viską iš pradžių.
Laukas
Bezdonys
Villa Mindoza
Šiandien ryte, bespoksant pro langą į vis gerėjantį orą, buvo nuspręsta, kad šią dieną praleisime ant dviračių. Kelionės tikslu pasirinkome Bezdonis, nes man rūpėjo aplankyti Bezdonių-Arvydų dvarą, kuris dabar vadinamas gan tokiu pretenzingu Villa Mindoza vardu. Maršrutą sugalvojome kiek kitokį nei paprastai numinti plentu nuo Nemenčinės iki Bezdonių ir atgal, o kad jis tenkintų keletą sąlygų.
MariukasM.LT 