Temos Archyvai: Foto

Pabėgimas

Paskelbta: |

2009 06 13_1613

Pagaliau prisiruošiau ir pabėgau. Pabėgau į savo vaikystės prisiminimus, kai, iki paryčių skaitydamas P. Tarasenkos “Pabėgimą”, bandydavau įsivaizduoti aprašomus įvykius, herojus ir vietas. Tai buvo viena iš mano labiausiai mėgstamų ir skaitomų knygų, kurios dėka ir atsirado mano potraukis Lietuvis istorijai ir kelionėms po šalį. Ir visada buvo noras aplankyti Skomantų piliakalnį, bet vis nebuvo progos ar laiko. Bet dabar jau žinau, kad niekada tų tinkamų progų nebūna, jei jų nesukuri pats. Štai kodėl šeštadienį mes atsidūrėme tuose kraštuose.

Skaitykite toliau →

Bistrampolio dvaras

Paskelbta: |

2009 06 06_1552

Kaip ir žadėjau praeitame įraše, šiandien dar ne viskas. Pakeliui namo, važiuodami link Panevėžio, dar aplankėme Bistrampolio dvarą (kažkaip jau senai apie dvarus čia buvo ;) ), kuris yra praktiškai prie pat Panevėžys – Ramygala kelio. Ieškoti daug nereikia, nes yra rodyklė.

Pati dvaro sodyba intensyviai tvarkomi. Vieni pastatai, tame tarpe ir rūmai, jau suremontuoti, kiti remontuojami, o dar kiti jau sugriuvę. Pats parkas, toks visai nedidelis, dar tikriausiai laukia savo eilės, nors aplinkui jau įrengtas apšvietimas ir sukabinėtos kameros :) . Prie pat rūmų aplinka jau sutvarkyta, o toliau tik apšienauta. Bet, kas tikrai smagu, dvare verda intensyvus gyvenimas, vyksta festivaliai. Ir kai lankėmės, taip pat ten kažkas vyko, nes buvo nemažai žmonių. Na, o įspūdžiai nuotraukose:

Skaitykite toliau →

Pašilių stumbrynas

Paskelbta: |

2009 06 06_1527

Šiaip vis galvojau kur ir kaip išbandyti savo naująjį objektyvą. Ta linkme bemąstant, toptelėjo, kad ta proga aplankyti Pašilių stumbryną, kuris yra Krekenavos regioniniame parke, būtų pats tas. O tuo labiau, kad ten nesame niekada buvę.

Tam, kad apturėtume tokį malonumą, reikėjo sumokėti po juokingus keturis litus nuo galvos, kurių droviai paprašė stumbryno darbuotojas, taip pat dar palydėjęs mus iki aptvaro. Žinote ką? Aš mielai būčiau ten suplojęs ir tiek, kiek prašo Europos parke su visomis papildomomis rinkliavomis už fotografavimą ir filmavimą, nes tikrai labai smagu stebėti tokius gyvūnus ir džiaugtis, kad jie vis dar yra Lietuvoje. O toliau daugiau jau nieko nesakysiu, o tik sudėsiu nuotraukas:

Skaitykite toliau →

Pagaliau sulaukiau

Paskelbta: |

Sony 70-300mm F4.5-5.6 G SSM telephoto zoom lens © Sony.lv

Laukiau, laukiau ir pagaliau sulaukiau. Šitą daikčiuką prieš daugiau nei mėnesį užsisakiau Fotofabrike, nes tai buvo vienintelė internetinė parduotuvė, kurios vadybininkai greitai atsakė į paklausimą ir dar pasiūlė neblogą kainą, palyginus su tomis, kurias skelbė jie patys ir dar kiti, neva turintys šį objektyvą. Rašau “neva turintys”, o iš tikro tai reiškia, kad prekės realiai sandėlyje jie neturi, o tik kataloge. Galimas pristatymo terminas irgi buvo pusė bėdos – kažkur dvi – trys savaitės. Bet visas reikalas išsitęsė virš mėnesio, tiksliau mėnuo ir dar savaitė.

Skaitykite toliau →

Nemuno kilpos

Paskelbta: |

Šiandienos išvyką, ko gero, galima būtų pavadinti lenktynėmis su lietumi Nemuno kilpų regioniniame parke. Visą kelią mes vis arba prasilenkdavome su lietumi visai šalia, arba susitikdavome. Ten kur susitikdavome – arba lijo, arba lijo labai smarkiai. Kitais atvejais lietus, genamas stipraus vėjo, tiesiog lipo mums ant kulnų, todėl teko, išlipus iš automobilio, gan spėriai suktis. Taigi, dėl tokios “įtemptos programos”, ne viską aplankėme ką planavome, bet parodyti, mano manymu, yra ką.

Pirmas sustojimas gavosi Punioje. Čia mus domino Punios piliakalnis, kurį rasti visai nesunku. Takas, vedantis link jo, prasideda tiesiog prie bažnyčios. Bet beeinant tuo taku, atradau tokią mažutę koplytėlę, stovinčią tarp medžių:

2009 05 23_1381

Skaitykite toliau →

Naminė duona

Paskelbta: |

2009 05 17_1370

Kai vakar perskaičiau kaip Grumlinas mėgavosi namuose kepta duona, nebeišlaikiau ir tą pačią dieną savo brangiausiąją prikalbinau  taip pat nusipirkti tokį aparatą. O tačiau, jau susiruošus išbandyti šiuolaikinį duonkepį pečių, paaiškėjo, kad namuose nėra jokio padoraus svėrimo prietaiso. Vis kažkaip išsiversdavome matuodami iš akies. Bet instrukcijoje griežtai prigrasinta viską matuoti tiksliai, jei nenorima nusivilti šio technikos stebuklo galimybėmis. Kadangi reikalas jau buvo vakarop, tai tikimybė mūsų miestelyje įsigyti reikiamą daiktą lygi nuliui. Tad nori ar nenori, teko dar kartą prasivažinėti iki Vilniaus. Bet nėra to blogo, kas neišeitų į gerą. Visus ingredientus į aparatą sukrovėme iš vakaro, nustatėme laikrodį ir šviežia, dar garuojanti duona mūsų laukė ryte pusryčiams. Mmmm kaip buvo skanu su pienu. Aišku, tai neatstoja tos tikrame pečiuje keptos naminės duonos, kurią vaikystėje ragaudavau per atostogas kaime, bet sava duona yra sava, todėl ir skaniausia :) .