Tegu tai, kas sugalvota – būtų įgyvendinta !
Tegu tai, apie ką svajota – taptų realybe !
Sveiki sulaukę Šventų Kalėdų !
Vakar su žmona aptūrėjome savotiškai linksmą siurprizą. Reikalas tame, kad jau eilę metų mes namie Kalėdoms statome mažytę dirbtinę eglutę, nes kažkaip visada būna gaila po švenčių išmetinėti tikrą medį. Žinau, kad eglutės auginamos specialiai šventėms, bet vis tiek man gaila gyvo medžio.
Tai štai, vakar vakare, kai jau buvome susėdę vakarieniauti, suskambo lauko durų skambutis. Įsivaizduokite mano nustebimą, kai atidaręs duris pamačiau vienos žmonos mokinės tėvą su eglute rankose. Gaila, kad jis nesileido įkalbinamas užeiti, nes būtų pavaišintas tikrai neblogu vynu, kurį gavau iš kolegų gimtadienio proga. Tai va koks smagus bei netikėtas siurprizas, o ir savotiška gimtadienio dovana (na, bet čia, sakysime, sutapo ;) ).
Rimtai, gyvenimas tikrai smagus, kai laikas nuo laiko susiduri su tokiais žmonėmis :D .
Na štai, atėjo laikas ir mano pažadėtam desertui. Schloss Charlottenburg arba Charlottenburg’o rūmai – didžiausi Berlyne esantys rūmai. Patys suprantate, kad tikrai negalėjau praleisti progos nors trumpam ten užmesti akį. Taigi, didžiąją savo priešpaskutinės viešnagės Berlyne dienos dalį praleidau būtent čia, vaikštinėdamas aplink rūmus ir po parką. Kai paskutiniame įraše apie Berlyną prie paskutinės nuotraukos kalbėjau apie vaizdą, esantį man už nugaros, galvoje turėjau štai ką:
Joey Lawrence su humoru apie Canon ir Nikon gerbėjų “nesantaiką”:
Jam ne tik gerai sekasi fotografuoti :)
Joey Lawrence | The Blog – The Photo Club, my alter ego is born (trackback link to this post)
Vakarinio pasivaikščiojimo vaizdus jau matėte, o dabar pagaliau atėjo eilė ir dieninio pasivaikščiojimo užfiksuotiems momentams. Praktiškai pasisekė, kad konferencijoje mano tvarkaraštis susiklostė taip, kad galėjau beveik visą dieną skirti pasižvalgymui po miestą. Tai, ką pamatysite šiame įraše, yra, galima sakyti, antroji to pasivaikščiojimo dalis. Pirmoji, mano galva, yra verta atskiro įrašo, kurį aš pasilikau kaip savotišką pasakojimo apie kelionę į Berlyną desertą. Tačiau grįžkime prie šios dalies.
Bevaikštinėjant po miestą susikaupė tokia pamatytų klasikinių automobilių mikro kolekcija, kurią ir noriu parodyti atskiru įrašu. Nuotraukoje viršuje senas Mercedes Benz S-Class.
Kaip jau minėjau, labai daug laiko pažinčiai su miestu tikrai neturėjau. Seminarai konferencijoje baigdavosi vakare, kai jau būdavo tamsu, o ir orai nelabai lepino. Bet sekančios dienos, po sienos nuvertimo minėjomo, su kolega iš Lietuvos visgi nutaikėme momentą kai nelijo ir pasivaikščiojome po vakarinio Berlyno centrą.
Jei jau kalbama apie Berlyną, tai tikrai negalima nepaminėti ir Berlyno sienos. Sienos, kurį ilgą laiką buvo ne tik atskirusi Vakarų Berlyną nuo Rytų Vokietijos, bet taip pat buvo savotiškas “Geležinės uždangos”, skyrusios du visiškai skirtingus pasaulius, simbolis.
Kažkaip senai buvo savaitgalinės išvykos. Darbai, kelionės, prastas oras – visa tai įtakojo tokių išvykų dažnumą. O mūsų akys jau pakankamai pasiilgo pro mašinos langą skriejančių vaizdų ir priešakyje vinguriuojančios plento juostos. Tačiau šiandien viskas rikiavosi reikiama linkme: noras yra, neblogas oras taip pat yra. Liko tik sugalvoti kur. Kiek pasvarstę nusprendėme užsukti į Dubingius.
Nors paprastai visada skeptiškai žiūriu į visokias viešųjų ryšių akcijas, tačiau šį kartą nusprendžiau prisidėti prie IKI rengiamos akcijos, kurios pagalba renkami pinigėliai kalėdinėms dovanėlėms vaikams iš mažiau pasiturinčių šeimų, Jei galima kam nors suteikti nors truputėlį džiaugsmo, tai ko dėl to nepadarius taip paprastai?
Tereikia paspausti ant skydelio, esančio šio tinklaraščio šoninėje skiltyje, ir sąskaita pasipildys 5 centais. Todėl nepasididžiuokite, užeikite į tinklarašti bei spustelėkite ant skydelio. Gal Kalėdos kažkuriam vaikui bus truputi linksmesnės? :)