Aš niekada nesupratau ir net nenoriu suprasti tų žmonių, kurie savo augintinius išmeta į gatvę ar atiduoda į va tokias gyvūnų prieglaudas. Aš paprasčiausiai jais šlykščiuosi ir norėčiau, kad vietoje šio šuns atsidurtų jie patys. Tokie vaizdai sukrečia ir to, tikriausiai, net savo pikčiausiam priešui to nepalinkėtum.
Sekantis sustojimas – Glitiškių dvaras. Pasirodo, kad tiek pats dvaras, tiek ir pati gyvenvietė yra žinomi nuo seno, o ir visokių čia įvykių bei istorijų būta. Čia tik aš apie tai nieko nežinojau, o buvau tik viena ausimi girdėjęs, kad čia esama dvaro. Na, bet to pakako, kad bemąstant kur patraukti iš Pikeliškių dvaro, mes atsidūrėme būtent čia.
Kaip jau minėjau, visas šeštadienio nuotykis, galima sakyti, prasidėjo nuo Pikeliškių dvaro. Net pačiam keista, kad per tiek laiko nei karto nebuvau čia užsukęs, nors pravažiuota visai šalia daugybę kartų.
Kažkaip senai šiame tinklaraštyje buvo kalbama apie dvarus, ar ne? Kažką panašaus pagalvojau ir aš, kai spoksojau šeštadienio ryte į besivaduojantį iš rūko Gėlos ežerą. Aišku, pradžioje sumanymas buvo kuklus: kol dar visiškai neišsisklaidė rūkas, aplankyti ne per toliausiai esantį Pikeliškių dvarą. Bet, kaip sakoma, apetitas atsiranda bevalgant. Šios išvykos maršrutas susikūrė pats, be jokio išankstinio planavimo. Paprasčiausiai apsilankius vienoje vietoje, ekspromtu buvo sugalvojamas sekantis kelionės tikslas. O koks gavosi rezultatas, puikiai matosi žemėlapyje:
Nemenčinė – Pikeliškių dvaras – Glitiškiu dvaras – Verkšionys (mes išalkome, o ten skanūs cepelinai ir karka) – Šešuolėlių dvaras (čia mums nelabai pasisekė) – Siesikų dvaras – Taujėnų dvaras – Nemenčinė
Gavosi štai tokia virš 300 km makalynė, o kaip mums sekėsi ir ką pamatėme – sekančiuose tinklaraščio įrašuose.
Pažiūrėti didesniu formatu
Šiandien ryte aptiktas sode:
Kartais atsiduri tokiose vietose, kur tikrai niekada neplanuoji apsilankyti, Taip gavosi ir vakar, kai aš nusprendžiau prisijungti prie pramogaujančių kolegų. Baigęs darbus bei žinodamas jų judėjimo maršrutą, pagalvojau, kad geriausia man juos “perimti” prie Baltosios Ančios HE, kuri buvo vienas iš lankytinų punktų tos linksmos kompanijos trasoje. Va taip aš atsidūriau netoli Druskininkų, savotiškame, tarp miškų pasislėpusiame, užkampyje.
http://www.everytrail.com/swf/widget.swf
Map your trip with EveryTrail
Pirmadienis buvo tikra siurprizų diena. apie pietus sulaukiau skambučio su pasiūlymu paskraidyti oro balionu. Galima sakyti, kad pasisiekė kaip aklai vištai surasti grūdą. Aišku aš neatsisakiau ir dar apsidžiaugiau, kad visada ir visur su savimi tampausi fotoaparatą. Tad penktą vakaro jau buvau Lazdynuose, kur viskas ir prasidėjo. Skaitykite toliau
Nemenčinė – Žeimenos ir Neries santaka at EveryTrail
http://www.everytrail.com/iframe2.php?trip_id=361112&width=415&height=300
Map created by EveryTrail: GPS Trail Maps
Kaip ten bebūtų, sekmadienį tikrai keliavome miškais ir kalnais, kaip tai keistai beskambėtų. Tačiau apie viską iš eilės.
MariukasM.LT 