Sveiki sulaukę Velykų!
Su kuo ir noriu pasveikinti visus savo artimuosius, draugus ir virtualius prietelius (mikro meeto planas juk dar galioja?).
Tai pat ir jus, mieli šio tinklaraščio skaitytojai, leiskite pasveikinti su šia pavasario švente!
Visiems linkiu smagiai praleisti šias šventines dienas ir mėgautis pavasariu :) .
Paskutinėmis dienomis aš šiame tinklaraštyje džiaugiausi bei tuo pačiu stengiausi ir jus pradžiuginti bundančios gamtos vaizdais. Bet šitame krašte, kurį, dėl jame gyvenančių priebliūdžių mentaliteto, aš vadinu prieblandos zona, pavasario atėjimas kaip taisyklė pasireiškia štai tokiu vaizdu:
O taip pat netrukus pasimato ir priebliūdžių pavasarinių “darbų” rezultatai:
Saidės upelis.
Kadangi oras ir toliau lepino, tai mes nutarėme pratęsti Neries regioninio parko temą. Šiandien susipažinome su Saidės pažintiniu taku. Takas visai ne ilgas, viso 750 m., t.y keli šimtai metrų palei vieną Saidės upelio krantą ir tiek pat kitu krantu atgal. Atrodytų viskas paprasta ir aišku bei lengva. Bet gavosi šiek tiek kitaip. Na, bet apie viską iš pradžių.
Žinote, kuo mane žavi Neries regionis parkas? Pirmiausia savo nuostabia gamta. Bet dar labiau įvairiapusiško poilsio galimybėmis. Nori maloniai pasivaikščioti? Prašau – Dūkštų ažuolyno pažintinis takas, kur gali sau kaip Alisa keliauti mediniu takeliu. Lengvo ekstremumo mėgėjai taip pat ras ką veikti. Jiems, ko gero patiks, Dūkštos pažintinis takas, kur galės kabarotis aukštyn ir žemyn stačiais šlaitais, kopti į kalnus ar bandyti perbristi srauniąją Dūkštą, o kaip priedas prie viso to, juos sups praktiškai laukinis miškas su senais ąžuolais. Kas mėgsta dviračius ar paprasčiausiai nori paiškylauti ir pasigerėti nuostabiais Neries vaizdais, tikriausiai rinksis Kairiojo Neries kranto turistinę trasą. Na o šiandien mes pasirinkome Karmazinų pažintinį pėsčiųjų taką, kuris yra savotiškas paskutinių dviejų variantų mišinys. Jis lengvesnis nei pirmas, gamta irgi panaši, plius, kaip ir kranto trasoje, gražūs Neries vaizdai. Ta maršruto dalis, kuri eina palei upę, yra lygiagreti kranto trasai, tik kad kitoje Neries pusėje. Na, ir kaip visada, šiek tiek vaizdų iš ten:
Vis gi kaip greitai lekia laikas. Lygiai prieš metus aš šiame tinklaraštyje pasisveikinau su pasauliu, tuo tarsi pradėdamas naują etapą, t.y. savarankišką gyvenimą virtualioje erdvėje.
Nenoriu dabar čia suvedinėti statistikos apie ką ir kiek čia buvo prirašyta. Bet tikrai labai noriu, kad šia proga daugiau ką nors pasakytumėte jūs, mieli mano skaitytojai. Taigi, rėžkite viską ką galvojate apie MariukasM.LT, išsakykite pageidavimus, kritiką ir , kas be ko, linkėjimus. Bet kokiu atveju, šią dieną, šioje vietoje žodis suteikiamas jums :) .
O nuo savęs dar norėčiau padėkoti visiems, kas skaito, prenumeruoja šį tinklaraštį. Didelis ačiū tiems, kas vertina, komentuoja ir tokiu būdu palaiko mano fotografomaniją :) .
Na, ar galima išsėdėti ofise, o tiksliau praleisti pietų pertrauką jau iki gyvo kaulo atsibodusioje kavinėje, kai lauke toks pavasaris? Aš tai tikrai net nesiruošiau to daryti. Pasiėmiau šio bei to su savimi ir nusprendžiau, kad užkandžiausiu kokiame parke, lauke ant suoliuko, o jei liks dar laiko, tai dar ir pasivaikščiosiu.
Bevažiuojant iš darbo mano autopilotas paėmė ir išsijungė. Tikriausiai jam pakenkė vis iš po debesų išlendanti saulė. Viso to pasekmė – nukrypau nuo kurso ir atsidūriau Valakampiuose:
Ką gi, šiandien toliau tyrinėjome tą Lietuvos dalį, kuri yra į rytus nuo Vilniaus. Juolab prieš keletą dienų žmonos pusseserė atsiuntė neblogą Lietuvos turistinių maršrutų nuorodą. Akys užkliuvo už Medininkų aukštumų žiedo, o tiksliau už Jašiūnų ir Šumsko, nes kai kuriose vietose esame pabuvoję anksčiau. Tai kuo galėjo mus sudominti du maži miesteliai? O pasirodo turi kuo. Štai čia ir prasideda dvi istorijos, gal tiksliau būtų sakyti foto istorijos, kurios yra savotiškai skirtingos.
Niekada nesupratau tokių masinių apsipirkimo psichozių. Ant kiek reikia negerbti savęs, kad vidury nakties grūsti į prekybos centrą, išdarinėti visokias nesąmonės, kad prisipirkti visokio šlamšto, kad ir su “nuolaida”? Jei žmonės negerbia savęs, tai kodėl nori, kad juos gerbtų ar bent jau nesityčiotų tie patys verslininkai ar valdžia?
Tiesiog apgailėtina :( .
Bevartydamas vieną savo mėgstamiausių tinklaraščių apie fotografavimą, aptikau gan įdomų straipsnelį apie tai, kuo viena populiariausių pasaulyje nuotraukų talpinimo ir dalinimosi internete tarnybų Flickr gali būti naudinga man kaip mėgstančiam fotografuoti. Iš karto noriu pasakyti, kad tai galioja praktiškai daugumai tokio pobūdžio tarnybų, bet kadangi pats savo nuotraukas saugau Flickr’e, tai ir kalba bus apie šią svetainę.
Taigi, vienas iš didžiausių Flickr privalumų ir tas, kad čia sukaupta begalės nuotraukų, sukurta gera paieškos tarnyba ir, kas taip pat svarbu, galybė fotografuojančių bendruomenių pagal pomėgius, šalis ir panašiai. Tai puiki vieta parodyti savo darbus bei pažiūrėti kaip tai daro kiti bei pasimokyti iš geriausių. Todėl čia galima pasisemti visokių įdėjų, įkvėpimo ar pasižiūrėti kaip vienas ar kitas kadras buvo padarytas, juolab nemaža dalis nuotraukų yra įkeltos su visomis savo savybėmis, kur galima pažiūrėti kokie buvo fotoaparato nustatymai ar atliktos kitos korekcijos. Gan tokia praktiška techninė nauda, kuri leidžia pagerinti savo fotografavimo įgūdžius. Iš kūrybinės pusės taip pat ne mažiau galimybių, nes čia galima palyginti savo ir kitų panašaus pobūdžio nuotraukas, įvertinant kompozicijos, apšvietimo ar kitokius kūrybinius aspektus. Jei trumpiau, tai čia tikrai gera vieta mokytis iš pavyzdžių, kuo aš tikrai naudojuosi. Labai naudinga yra patikusius fotografus susidėti į savo kontaktus ir tokiu būdu sekti jų naujausius darbus.
MariukasM.LT 