Pagaliau atėjo ir Estijos eilė. Nemažai keliauta po LIetuvą, Latviją, o Estija vis buvo atidedama ateičiai. Tad dabar, likus savaitei iki mano atostogų pabaigos, buvo nuspręsta, kad atėjo laikas pakeliauti ir po Estiją. Koks bus pradinis maršrutas, tikriausiai, kažkiek nulėmė ir Pinkcity aprašyta kelionė. Tad daug negaišę, susikrovėme daiktus į savo Alfą ir ankstų šeštadienio rytą pajudėjome.
Mėnesio archyvas: rugpjūčio 2008
Krepšinio fiesta Vilniuje
Šiandien bebimbinėdamas po Vilniaus senamiestį, visai netyčia užklydau į tikrą krepšinio fiestą, kurį vyko rotušės aikštėje. Gan didelė minia žmonių stovėjo, sedėjo ir su viltimi žvelgė į didelį, virš aikštės iškeltą ekraną, kuriame buvo rodomos Lietuvos – Kinijos krepšinio rungtynės. Net mintyse sau šyptelėjau, kad tas ekranas tuo metu atrodė kaip savotiškas mūsų antrosios religijos altorius :)
Rundalės rūmai
Tai tikrai yra viena labiausiai vertų lankymo vietų Latvijoje. Pats savimi vakar stebėjausi, kad tiek daug kartų esu važiavęs pro šalį, o dar nebuvau aplankęs šių nuostabių rūmų. Ir nors bilietai nėra pigūs, o kai kurios Bauskės gatvės visai neįkvepia optimizmo, man negaila nei vieno išleisto lato bei nei vieno Alfos pakabos atlaikyto smūgio. Ir nors anksčiau aš gan skeptiškai žiūrėjau į mūsų Valdovų rūmų atstatyma, tai dabar pamatęs, kaip latviai ilgus metus kruopčiai po kropelytę restauruoja šituos, savo nuomone kardinaliai pakeičiau. Ir dabar tikrai noriu, kad ir Valdovų rūmai, ir mūsų pilys būtų taip pat atstatytos.
Na, o daugiau įspūdžių yra čia:
Rundale Palace – a set on Flickr
P.S O kai kuriose nuotraukose galima įžiūrėti ir mane ( čia dar kažkada sename bloge, Barselonos nuotraukose, kažkas bandė atspėti, kuris iš ten esančių esu aš ;) ). Tad sekmės beieškant ir būtinai, važiuodami pro šalį, užsukite į Rundalės rūmus.
Apie …
Visi taškai ant i
Šis Rimvydo Valakos strapsnis kol kas geriausiai paaiškina kas kur ir kaip yra Gruzijos ir Rusijos konflikte:
“ Galima ką nori kalbėti apie M.Saakašvilį, aiškinti, kad Gruzija pradėjo karą, bet juk ten, kur juda Rusijos tankai ir mėto bombas jos „taikdarių“ lėktuvai, – Gruzijos teritorija.
Taikos Pietų Osetijoje vardan, Rusijos piliečiams apginti? Bet iš kur šitie Rusijos piliečiai, apskritai šita „valstybė“ išdygo? Kas valdo Pietų Osetijos „valstybę“? Osetinai?
Ne, rusai. Dauguma – su antpečiais. „Pietų Osetijos“ premjeras nuo 2005-ųjų J.Morozovas. Mokėsi Ufoje. Į Cchinvalį atsiųstas iš Kursko, kur dirbo naftos kompanijos direktoriumi.
Vidaus reikalų ministras M.Mindzajevas. Vadovavo kruvinam „Alfa“ grupės šturmui Beslano mokykloje 2004 metais. Dirbo Šiaurės Osetijos (Rusija) „organuose“. Į Pietų Osetiją atvyko iškart po Beslano.
Saugumo tarybos sekretorius A.Barankevičius. Rusijos armijos pulkininkas. Gimė Kaliningrade. Kariavo Čečėnijoje.
Gynybos ir nepaprastųjų situacijų ministras V.Luniovas – Rusijos armijos generolas majoras, buvo karinis patarėjas Sirijoje. Į Cchinvalį atsiųstas – įsidėmėkite datą – 2007-ųjų gruodžio 26-ąją iš Permės.
Pietų Osetijos saugumo viršininkas – Rusijos saugumo generolas majoras A.Ivanovas, buvęs Mordvijos respublikos FST viršininkas.
Aukštas pareigas Pietų Osetijos jėgos struktūrose eina Rusijos armijos ir FST karininkai – O.Čebotariovas, G.Jemeljanenka, K.Jacenka, B.Atojevas.
Ar ne per daug rusiško importo „nepriklausomos“ teritorijos, turinčios 40-70 tūkst. gyventojų, valdžioje? Kas tai, jeigu ne svetimos žemės aneksija?”
Kitas labai taiklus yra Aido Puklevičiaus komentaras Artūro Račo tinklaraštyje po straipsniu “Gruzija – JAV ir Rusija laimi. O Lietuva?”.
Nuo savęs galiu tik pridėti tai, kad Jungtinių tautų saugumo taryba yra visiškai neveiksnus darinys, ypač tuo atveju, kai viena iš kariaujančių šalių turi veto teisę. Tokiu būdu bet kuri narė gali daryti ką nori, visai nesibaimindama kokių nors pasekmių.
Prasiblaškymas Kaune
Vakar kaip tik buvo ta diena, kai visa esybė šaukėsi kokio nors prasiblaškymo. Kaip visada kelionės tikslas buvo pasirinktas spontaniškai. Tad savotiškas atsitiktinumas lėmė, kad tai bus Kaunas. Nebuvo planuojama kažkokio rimtesnė ekskursija po miestą, bet buvo noras truputi kažkur pasivalkioti.
Tad, kaip visada, nuo pradžių. Parkavomės prie Kauno pilies, tada, kadangi jau buvo kaip ir pietų metas, sukirtome po kepsnį “Bernelių užeigoje”, fotiką į rankas ir pirmyn.
Pirmas objektas, už kurio užkliuvo žvilgsinis – bažnyčios bokštas (neklauskite kokios, nes, ko gero, Barselonoje ar Kopenhagoje aš orientuojuosi geriau nei Kaune :( ):
Prieblandos zonoje #2
Sakoma, kad teatras prasideda nuo rūbinės. Panašiai, ko gero, galima būtų pasakyti, kad jei nori susidaryti pirmą dalykinį įspūdį apie miestą, rajona ar panašiai – apsilankyk savivaldybėje. Bet kokį įspūdį galima susidaryti, kai atėjęs tvarkyti savo reikalų į Vilniaus rajono savivaldybę, pamatai tokius vaizdelius?
Prieblandos zonoje
Taip šį įrašą pavadinau tikrai neatsitiktinai ar norėdamas pritraukti daugiau skaitytojų. Dažniausiai taip juokais vadinu savo pasivažinėjimus po Vilniaus rajoną. Kodėl prieblandos zona? Tikriausiai kad tai suprasti, reikia pačiam pagyventi čia. Kita vertus, tikriausiai ne vienas yra pastebėjęs, kad kai iškeliauji iš Vilniaus, tai tarsi persikeli ne tik erdvėje, bet ir laike atgal, į ne tokią jau tolimą praeitį. Nežiūrint puikaus oro, žvelgiant į nuotraukas, tikriausiai suprasite, kodėl šias vietas aš taip vadinu.
Bet apie viską iš eilės. Šio pasivažinėjimo dviračiais tikslas – aplankyti Skališkių olos atodangą, kuri dar kartais vadinama verkiančia arba šventąja ola.
MariukasM.LT 