Kartais atsiduri tokiose vietose, kur tikrai niekada neplanuoji apsilankyti, Taip gavosi ir vakar, kai aš nusprendžiau prisijungti prie pramogaujančių kolegų. Baigęs darbus bei žinodamas jų judėjimo maršrutą, pagalvojau, kad geriausia man juos “perimti” prie Baltosios Ančios HE, kuri buvo vienas iš lankytinų punktų tos linksmos kompanijos trasoje. Va taip aš atsidūriau netoli Druskininkų, savotiškame, tarp miškų pasislėpusiame, užkampyje.
http://www.everytrail.com/swf/widget.swf
Map your trip with EveryTrail
Pirmadienis buvo tikra siurprizų diena. apie pietus sulaukiau skambučio su pasiūlymu paskraidyti oro balionu. Galima sakyti, kad pasisiekė kaip aklai vištai surasti grūdą. Aišku aš neatsisakiau ir dar apsidžiaugiau, kad visada ir visur su savimi tampausi fotoaparatą. Tad penktą vakaro jau buvau Lazdynuose, kur viskas ir prasidėjo. Skaitykite toliau
Nemenčinė – Žeimenos ir Neries santaka at EveryTrail
http://www.everytrail.com/iframe2.php?trip_id=361112&width=415&height=300
Map created by EveryTrail: GPS Trail Maps
Kaip ten bebūtų, sekmadienį tikrai keliavome miškais ir kalnais, kaip tai keistai beskambėtų. Tačiau apie viską iš eilės.
Tiesą pasakius, šios dienos išvykos planas buvo visai kitoks. Pagrindinė mintis – pasivažinėti dviračiais Gražutės nacionalinio parke esančios dviračių trasos didžiuoju žiedu. Todėl susikrovę dviračius ant automobilio stogo, patraukėme į Salaką, kur it prasideda minėta trasa. Deja, viską sugadino prastas oras.
Nuo tos dienos, kai ant mano dviračio atsirado Garmin Edge 605, praktiškai kasdien išvažiuoju pasivažinėti dviračiu miško keliukais šalia Nemenčinės. Tai tikrai labai geras būdas ir prasimankštinti, ir pravėdinti galvą nuo visų rūpesčių bei nemalonių minčių, kurių gyvas velnias prisikaupia per darbo dieną. Tuo labiau dar norisi pasidžiaugti gamta ir dviračiu, kol vakarai netapo visiškai tamsūs, be to dar patyrinėti naujojo dviračio kompiuterio galimybes. Per šį laiką susikaupė tokia savotiška kasdieninių maršrutų kolekcija, kuria ir norėčiau pasidalinti. Gal tai bus labiau įdomu tiems, kad gyvena Nemenčinėje, bet, manau, pravers ir kitiems.
Vakar, penktadienį, tikrai buvau labai maloniai nustebintas. Tačiau apie viską iš pradžių.
Prieš kelias dienas pastebėjau, kad mano Alfos akumuliatorius kiekvieną rytą vis sunkiau ir sunkiau sugeba pažadinti automobilio variklį. Todėl suplanavau, kad po darbo ir suplanuoto susitikimo, užsuksiu į Autobravos servisą ir pasikeisiu bemirštančią bateriją. Deja, vidudienį, susiruošus keliauti į susitikimą, automobilis nebeužsivedė. Likus valandai iki susitikimo pradžios aš, su pro šalį važiavusio taksisto pagalba užvedęs variklį, jau stovėjau prie atstovybės serviso priėmimo stalo ir pasakojau savo bėdas. Nors ir nebuvau iš anksto susitaręs, automobilis tuoj pat buvo paimtas. Bet kaip ten bebūtų, per tą laiką tikrai nebūtų viskas patikrinta ir pakeista. Todėl jau norėjau skambinti ir atsiprašyti dėl apmaudaus vėlavimo. Taip ir būčiau padaręs, jei priėmimo darbuotojas, kuris pastebėjęs mano nusivylimą ir prastą nuotaiką, nebūtų pateikęs savotiško siurprizo. Jis staiga kažkur išbėgo, o jau po kelių minučių aš jau sėdau į naujitelaitį Fiat Bravo, kurį gavau kaip ir savotiškam bandymui. Taigi, mano susitikimas buvo išgelbėtas, o kokius įspūdžius paliko automobilis, aprašysiu kiek vėliau.
O dabar tikrai noriu nuoširdžiai padėkoti Autobravai ir jos darbuotojams, kad jie jau keturis metus tvarko mano ne pirmos jaunystės automobilį, ir aš tikrai negaliu skųstis nei aptarnavimo, nei darbo kokybe. O vakar aš tikrai pasijaučiau svarbiu šios kompanijos klientu. Galite tai pavadinti reklama, bet jie tikrai to nusipelnė :) .
Ko gero laikas persijungti į rudens režimą. Oras ir atitinkama nuotaika tam kaip tik.
Už lango tamsu, niūru ir šlapia. Jau jaučiasi ruduo. O aš dar noriu pabūti kartu su vasara.
Besivažinėdamas dviračiu įvairiais miško keliukais nusprendžiau, kad visai būtų gerai turėti GPS įrenginį, kuris man padėtų susiorientuoti kur aš esu ir kaip man, esant reikalui, trumpiausiu keliu grįžti namo ar į pradinį kelionės tašką. Kita vertus, taip pat norėjosi, kad aš galėčiau ne tik dalintis įrašytais maršrutais, bet ir įkelti savo ar kitų iš anksto sudarytus maršrutus. Be to, kadangi toks daiktas būtų naudojamas lauke ir dar ant dviračio, jis turi būti atsparus kratymams ir krituliams, o jo ekranas lengvai įskaitomas bet kokiomis apšvietimo sąlygomis (todėl iš kandidatų sąrašo buvo atmesti visi įrenginiai, kurie turi lietimui jautrų ekraną). Dar vienas noras – kad tai būtų ne dar vienas papildomas griozdiškas įrenginys ant vairo, o galbūt pakeistų mano dabartinį naudojamą dviračio kompiuteriuką. O jei dar galėčiau jį pasiimti kartu kai keliauju be dviračio, iš vis būtų liuks. Taigi, kaip matote, norų ar reikalavimų nemažai, o ką gi galima pasirinkti? Kiek pasidomėjus, mano dėmesį patraukė kompanijos Garmin sukurti Edge serijos sportiniai įrenginiai, 605 ir 705 modeliai, kurie yra skirti būtent dviratininkams. Beskaitant įvairias apžvalgas ir atsiliepimus, į akis krito tai, kad nuomonės apie šiuos prietaisus yra labai priešingos, praktiškai 50/50, nuo visiško susižavėjimo iki kategoriškų pareiškimų, kad tai yra visiškas šlamštas. Buvo momentas, kad aš net buvau pradėjęs mąstyti apie tai, ar man nepasirinkus kokio “grynakraujio” kompaktinio dydžio GPS navigatoriaus, kaip, pvz., Garmin etrex Vista HCx. Tačiau apsvarstęs savo norus, poreikius ir lūkesčius, aš visgi pasirinkau Garmin Edge 605. Todėl, ilgai nelaukdamas, pirmadienį užsukau į Fedingo biurą ir, kiek dar šnektelėjęs su pardavėju, nusipirkau ir norimą įrenginį, ir dar priedo CD su Lietuvos TOPO žemėlapiu (kodėl CD ir TOPO paaiškinsiu kiek vėliau). O grįžęs po darbo namo, tą patį vakarą aš jį ir išbandžiau. Kadangi ieškodamas atsiliepimų nieko neradau lietuviškai, tai leiskite man pasidalinti su jumis savo pirmaisiais įspūdžiais.
MariukasM.LT 