Tai gera iliustracija, kaip galima išgelbėti kadrą, kuris buvo darytas labai nepalankiomis apšvietimo sąlygomis. Tiesa, dauguma gerų fotoaparatų turi JPEG formatui skirtų nustatymų, kurie vadinami Dynamic Range Optimizer (čia Sony taip šią funkciją vadina) ir gan neblogai dirba daugeliu atveju, kai reikia ką nors ištraukti iš šešėlio. Tačiau informacija, kuri išsaugoma RAW faile, suteikia žymiai didesnes galimybes.
Apvažiuoti dviračiu aplink Asvejos ežerą buvo viena mano svajonių. Kadangi, kaip bevažiuotum, maršrutas pakankamai ilgas, tam reikėjo tiek fizinio pasiruošimo, tiek ir moralinio nusiteikimo. Bet pagaliau aš tai padariau ir dabar galiu jums apie tai papasakoti.
Dar niekada nebuvau tiek numynęs per vieną mėnesį – 844 km. Ir kas juokingiausia, kad tuo likau didžiai nepatenkintas, nes pirmą mėnesio savaitę buvau be dviračio (šis užsibuvo remonte) ir keliavau pėsčiomis. Tai tikrai buvo beprotiškas ir tuo smagus liepos mėnuo.
http://www.everytrail.com/swf/widget.swf
Šį kartą noriu jums pasiūlyti klasikinio ir populiaraus dviračių maršruto Vilnius-Nemenčinėhttp://www.everytrail.com/trip/widgetimpression?trip_id=2207841-Vilnius, keliaujant skirtingais Neries krantais arba, kaip dar kai kurie sako, Pro Žaliuosius, savo variantą.
http://www.everytrail.com/swf/widget.swf
Jau vien žiūrint į čia pateiktus lietuvišką ir anglišką pavadinimus galima būtų pagalvoti apie taip pas mus paplitusias vertimo kliurkas. Tačiau tai tikrai ne kliurka, o savotiško pavadinimų dzūkinimo pasekmė, kurią jau ne pirmus metus stebiu Dzūkijos nacionalinio parko tinklalapyje. Kai tik atsirado pirma informacija apie šį pažintinį taką, tai pradžioje jis vadinosi Žackagirio, vėliau Zackagirio (toks pavadinimas naudojamas lankstinukuose), kol galiausiai tapo Dziackagirio pažintiniu taku. Panašu, kad dabartinis oficialus pavadinimas dabar yra Zackagirio (Dziackagirio) pažintinis takas.
Šiais metais jau prisukau 1000 km. Nors anksčiau toks atstumas buvo kaip sezono siekiamybė. Visgi tie dviračiai kaip kokie narkotikai – kartą pradėjęs nebegali sustoti. Ir kas yra smagiausia – kuo labiau įtraukia, tuo geriau jautiesi, ir gyvenimas darosi vis smagesnis. Labai gerai matosi, kaip tai vyko 
.
Vasara – pats tas metas keliauti. Todėl mano dėmesys vis labiau linksta link įvairių maršrutų Lietuvos parkuose paieškos. Benaršant po tų parkų tinklalapius, paskutiniu metu į akis krenta projektas “Keliaujantiems lėtai”, kurį parengė Baltijos aplinkos forumas kartu su maps.lt.
Tai pamatėm besivažinėdami ant dviračių šalia Bezdonių. Nelabai malonu važiuoti tokia danga. Tačiau dar labiau erzina durna tradicija versti atliekas ant miško keliukų, atseit padarė gerą darbą – užpylė duobes. Ir nesvarbu, kas tai būtų: remontų ir statybos, sodo ar, kaip šioje nuotraukoje, sraigių kiautai.
Įdomu, kas tai padarė – augintojai, supirkėjai ar valgytojai. Nemanau, kad Bezdonyse ar šalia tokių būtų daug.
P.S. Pasirodo, visai šalia, Pakalnės g. 7, yra sraigių perdirbimo įmonė UAB “Camargo“. Čia tik šiaip, informacija apie vietinius gamintojus. Gal jie čia netyčia pametė krovinį?
Paskutiniu metu kai kurie šio tinklaraščio skaitytojai jau pradėjo klausinėti, kodėl nieko neberašau ir kur prapuoliau. Gal visai sugalvojau mesti šį užsiėmimą?
Tikrai niekur neprapuoliau ir nesiruošiu nieko mesti, o tuo labiau tinklaraščio.
Mindamas pedalus ne vien tik į kelią spoksau.
MariukasM.LT 