Taip jau gavosi, kad šis savaitgalis buvo skirtas artimųjų kapų lankymui, o dar ir laidotuvėse teko sudalyvauti.
Taigi, nori ar nenori, bet pats gyvenimas primena:
Memento mori…
Žymų Archyvai: miestas
Sakuros
Jau galvojau, kad per darbus ir visokius reikalus tikrai pražiopsosiu sakurų žydėjimą. Tačiau man pasisekė, nes vakar buvau pristatyme, kuris vyko Reval Lietuva viešbutyje, kaip tik šalia tos vietos, kur auga sakuros. Praktiškai per visą prezentaciją vis žvilgčiojau per langą į žydinčius medžius. Po renginio turėjau šiek tiek laiko, tai jį panaudojau trumpam pasivaikščiojimui ir fotografavimui.
Kaziukas 2010
Na štai, po ilgo sėdėjimo namie pagaliau išsiruošėme pasižmonėti. Geresnės vietos tam reikalui kaip šių metų Kaziuko mugė tikriausiai ir nesugalvosi, bet žmonėtis ilgai kažkaip nesigavo, nes buvo gan žvarboka. Todėl pasivaikščiojome nuo Rotušės aikštės žemyn ir dar Barboros Radvilaitės gatve. Tačiau tai ne bėda, nes kas vyko Gedimino prospekte galima pasižiūrėti pas Evaldą.
O žemiau pagal nuorodą – tai, kas pakliuvo į mano fotoaparato objektyvą:
Dieninis pasivaikščiojimas Berlyne
Vakarinio pasivaikščiojimo vaizdus jau matėte, o dabar pagaliau atėjo eilė ir dieninio pasivaikščiojimo užfiksuotiems momentams. Praktiškai pasisekė, kad konferencijoje mano tvarkaraštis susiklostė taip, kad galėjau beveik visą dieną skirti pasižvalgymui po miestą. Tai, ką pamatysite šiame įraše, yra, galima sakyti, antroji to pasivaikščiojimo dalis. Pirmoji, mano galva, yra verta atskiro įrašo, kurį aš pasilikau kaip savotišką pasakojimo apie kelionę į Berlyną desertą. Tačiau grįžkime prie šios dalies.
Berlyno auto klasika
Bevaikštinėjant po miestą susikaupė tokia pamatytų klasikinių automobilių mikro kolekcija, kurią ir noriu parodyti atskiru įrašu. Nuotraukoje viršuje senas Mercedes Benz S-Class.
Vakarinis pasivaikščiojimas Berlyne
Kaip jau minėjau, labai daug laiko pažinčiai su miestu tikrai neturėjau. Seminarai konferencijoje baigdavosi vakare, kai jau būdavo tamsu, o ir orai nelabai lepino. Bet sekančios dienos, po sienos nuvertimo minėjomo, su kolega iš Lietuvos visgi nutaikėme momentą kai nelijo ir pasivaikščiojome po vakarinio Berlyno centrą.
Savignyplatz metro stotelė
Pro šią stotelę kasdien važinėjau pirmyn-atgal ir vis badžiau pro traukinio langą pamatyti kas ant tos sienos. Ji tikrai skiriasi nuo visų tų, kurias pamačiau per buvimo Berlyne savaitę. Todėl vieną dieną neiškenčiau ir išlipau Savignyplatz stotelėje:
Microsoft® Tech·Ed Europe #6
Pagaliau atėjo eilė paskutinei pasakojimo daliai apie buvusią Microsoft konferenciją. Šį kartą jums parodysiu ne tai, kas vyko konferencijų centro viduje, o tai, ką radau šalia jo. Na o nuotrauka viršuje – tai vaizdelis, kurį mačiau kiekvieną mielą (apsiniaukusią) dieną eidamas iš metro stotelės link konferencijų centro. Taip ir buvo, kad praktiškai beveik visą laiką buvo apsiniaukė ir palydavo. Tik labai retai kada išlįsdavo saulė. Bet vieną, tokią retą dieną, bevaikščiodamas po konferencijų centrą, prie vienų lauko durų pamačiau užrašą “Žiemos sodas”. Bebūnant visą dieną viduje tikrai norisi nors trumpam išbėgti į lauką, o tuo labiau kai ten šviečia saulė.
Noras
Paskutiniu metu jaučiuosi tarsi nešamas kalnų upės srovės. Darbas su visokiais susitikimais, konsultacijomis, visokie asmeniniai ir ne tik reikalai, suryjantys visą laisvą laiką. Todėl atsirado toks stiprus noras vėl neskubant pasivaikščioti parko rudeniu taku, velkant kojas per lapus:
MariukasM.LT 