Toliau tęsiu pasakojimą apie mūsų viešnagę Estijoje. Pradžioje norėjau šios kelionės dalį įvardinti Estijos rytais, bet kadangi patys estai šią teritoriją vis gi priskiria pietinei Estijai, Tartu ir Peipsi ežero sričiai, tai nusprendžiau šio skirstymo prisilaikyti ir aš. Dabar truputi apie Peipsi ežero pavadinimą. Estijoje, o ir pačių estų parengtoje informacijoje anglų kalba šis ežeras vadinamas Peipsi. Rusai, o ir, ko gero, daugelis iš mūsų jį vadina Čiudo ežeru. Tai tiek apie geografiją, o toliau apie pačią kelionę.
Žymų Archyvai: su automobiliu
Pirma diena: pietų Estija
Didžiąją pirmosios dienos dalį sudarė pati kelionė per Lietuvą ir Latviją, kol pasiekėme pietų Estiją. Todėl pirmąjį tikslą pasiekėme jau vakarop, o besiniaukiantis dangus bandė mums įrodyti, kad ir vėl atvykome į šalį tikrai ne tą dieną, kai čia būna vasara. Tačiau kaip ten bebūtų, net ir pravažiavę beveik 500 km, mes buvome pasiryžę aplankyti du pasirinktus objektus: Sangastės ir Taageperės pilis, o tik po to pasiieškoti nakvynės vietos.
Estijos pietūs, rytai ir šiaurė
Šiandien tik grįžome iš keturių dienų kelionės po Estiją.
Pagrindinė tokio vojažo mintis, kurią brandinau dar nuo praeitos kelionės į Estijos salas, buvo pasižiūrėti į krioklius šalies šiaurėje. Tačiau va taip praskristi visą Estiją dėl kelių krioklių mums pasirodė neleistina prabanga. Šioje šalyje tikrai yra į ką pasižiūrėti ir kuo pasigrožėti.
Taigi, ką mes ten pamatėme, nukeliavę beveik 1900 km, iš kurių beveik 1000 km pačioje Estijoje? Jei trumpai, tai pietuose aplankėme dvi pilis, kurių viena yra angliško, kita – jugendo stiliaus, slėpėmės nuo lietaus oloje prie Helmes pilies griuvėsių. Aplakėme antrą pagal dydį Estijos miestą Tartu. Po to keliavome į Poltsamaa – rožių ir 18 tiltų miestelį, Estijos vyno sostinę, kur pilies vyno rūsyje skanavome ir pirkome to krašto vyną. Toliau, važiuodami į rytus, užtikome Abiejų Tautų Respublikos pilies griuvėsius. Pasitikome vakarą prie Čiudo ežero, kur bandėme kažkiek susipažinti su sentikių palikimu, bei ant ežero kranto valgėme ten pagautą rūkytą ungurį, užsigerdami estišku alumi. Pažintį su krašto šiaure pradėjome nuo Narvos, kuri yra tarsi simbolis per amžius vykusios konfrontacijos tarp vakarų katalikiškos ir rytų ortodoksiškos civilizacijų. Grožėjomės kriokliais bei ant jūros kranto esančiais Livonijos ordino pilies griuvėsiais. Atsisveikindami su tuo kraštu, žvelgėme į jūrą ir pakrantės pliažus nuo 30 m aukščio skardžio.
Štai tiek pradžiai, o jau detaliau, kai sutvarkysiu visą foto grobį.
Neeilinė išvyka
Iš Adomo Petrausko muziejaus.
Šeštadieninė išvyka neeilinė buvo tuo, kad tądien aš gyvai susipažinau su vienų mano mėgstamiausių tinklaraščių autoriais ir didžiausiais šio tinklaraščio komentatoriais Grumlinu ir Scania GTI. Šio susitikimo idėja kilo jau gan senai, ilgai brendo ir pagaliau buvo įgyvendinta. Iš karto pasakau, kad viskas pavyko puikiai, buvo tikrai įdomu ir smagu pabendrauti. Na o Scaniai didžiausias ačiū už sugalvotą maršrutą ir visko organizavimą, o dar plius ir už linksmas istorijas. Taigi, nors Grumlinas pats pirmasis jau viską papasakojo, o Scania GTI viskuo dalinasi po truputi, tai ir aš kai kuo pasidalinsiu. Tad apie viską iš pradžių.
Pabėgimas
Pagaliau prisiruošiau ir pabėgau. Pabėgau į savo vaikystės prisiminimus, kai, iki paryčių skaitydamas P. Tarasenkos “Pabėgimą”, bandydavau įsivaizduoti aprašomus įvykius, herojus ir vietas. Tai buvo viena iš mano labiausiai mėgstamų ir skaitomų knygų, kurios dėka ir atsirado mano potraukis Lietuvis istorijai ir kelionėms po šalį. Ir visada buvo noras aplankyti Skomantų piliakalnį, bet vis nebuvo progos ar laiko. Bet dabar jau žinau, kad niekada tų tinkamų progų nebūna, jei jų nesukuri pats. Štai kodėl šeštadienį mes atsidūrėme tuose kraštuose.
Maršrutas į Pašilių stumbryną ir Bistrampolio dvarą
Ši kartą maršrutas sudėliotas ne iš GPS įrangos, o tiesiog su Google Maps. Tiesiog pagalvojau, kad gal bus įdomu tiems, kas nežino kaip patekti į Pašilių stumbryną.
Bistrampolio dvaras
Kaip ir žadėjau praeitame įraše, šiandien dar ne viskas. Pakeliui namo, važiuodami link Panevėžio, dar aplankėme Bistrampolio dvarą (kažkaip jau senai apie dvarus čia buvo ;) ), kuris yra praktiškai prie pat Panevėžys – Ramygala kelio. Ieškoti daug nereikia, nes yra rodyklė.
Pati dvaro sodyba intensyviai tvarkomi. Vieni pastatai, tame tarpe ir rūmai, jau suremontuoti, kiti remontuojami, o dar kiti jau sugriuvę. Pats parkas, toks visai nedidelis, dar tikriausiai laukia savo eilės, nors aplinkui jau įrengtas apšvietimas ir sukabinėtos kameros :) . Prie pat rūmų aplinka jau sutvarkyta, o toliau tik apšienauta. Bet, kas tikrai smagu, dvare verda intensyvus gyvenimas, vyksta festivaliai. Ir kai lankėmės, taip pat ten kažkas vyko, nes buvo nemažai žmonių. Na, o įspūdžiai nuotraukose:
Pašilių stumbrynas
Šiaip vis galvojau kur ir kaip išbandyti savo naująjį objektyvą. Ta linkme bemąstant, toptelėjo, kad ta proga aplankyti Pašilių stumbryną, kuris yra Krekenavos regioniniame parke, būtų pats tas. O tuo labiau, kad ten nesame niekada buvę.
Tam, kad apturėtume tokį malonumą, reikėjo sumokėti po juokingus keturis litus nuo galvos, kurių droviai paprašė stumbryno darbuotojas, taip pat dar palydėjęs mus iki aptvaro. Žinote ką? Aš mielai būčiau ten suplojęs ir tiek, kiek prašo Europos parke su visomis papildomomis rinkliavomis už fotografavimą ir filmavimą, nes tikrai labai smagu stebėti tokius gyvūnus ir džiaugtis, kad jie vis dar yra Lietuvoje. O toliau daugiau jau nieko nesakysiu, o tik sudėsiu nuotraukas:
Nemuno kilpų maršruto žemėlapis
Viename savo įrašų buvau užsiminęs apie galimybę šiame tinklaraštyje atvaizduoti kai kurių savo kelionių maršrutus žemėlapyje. Tai štai pabandymui paskutinės išvykos maršrutas:
GPS informacija paimta iš mano Sony GPS tracker’io, kuris, man bekeliaujant su fotoaparatu, praktiškai visada būna įjungtas. Kadangi jis informaciją įrašinėja savo formatu, tai konvertavimui panaudojau nemokamą programėlę GPSBabel, o žemėlapio publikavimui pasirinkau nemokamą Wikiloc tarnybą, kurioje taip pat yra įdomių maršrutų iš Lietuvos.
Jei manote, kad tai gera ar bloga mintis, rašykite ką apie tai galvojate komentaruose arba balsuokite apklausoje, šoninėje tinklaraščio juostoje. Tad nepatingėkite užsukti ir pareikšti savo nuomonę :) .
Nemuno kilpos
Šiandienos išvyką, ko gero, galima būtų pavadinti lenktynėmis su lietumi Nemuno kilpų regioniniame parke. Visą kelią mes vis arba prasilenkdavome su lietumi visai šalia, arba susitikdavome. Ten kur susitikdavome – arba lijo, arba lijo labai smarkiai. Kitais atvejais lietus, genamas stipraus vėjo, tiesiog lipo mums ant kulnų, todėl teko, išlipus iš automobilio, gan spėriai suktis. Taigi, dėl tokios “įtemptos programos”, ne viską aplankėme ką planavome, bet parodyti, mano manymu, yra ką.
Pirmas sustojimas gavosi Punioje. Čia mus domino Punios piliakalnis, kurį rasti visai nesunku. Takas, vedantis link jo, prasideda tiesiog prie bažnyčios. Bet beeinant tuo taku, atradau tokią mažutę koplytėlę, stovinčią tarp medžių:






