Temos Archyvai: Žmonės, visuomenė

Ir šuns balsas kartais pasiekia dangų

Paskelbta: |

Vis gi man patinka istorijos, kurios gerai baigiasi. Čia ne per seniausiai rašiau apie tai tai, kaip vieno JAV miestų valdžia sugalvojo reikalauti iš kandidatų į darbo vietas pateikti savo prisijungimų prie įvairių socialinių tinklų, interneto portalų ir pan. paskyrų vardus ir slaptažodžius.  Gera žinia ta, kad kilus visuotiniam triukšmui, kurį sukėlė internetiniai naujienų portalai bei tinklaraščiai, šis reikalavimas buvo atšauktas:

“Effective at noon today, the City of Bozeman permanently ceased the practice of requesting that candidates selected for positions under a provisional job offer to provide their user names or passwords for candidates Internet sites,“ Bozeman City Manager Chris Kukulski said Friday.

Viso to moralas? Paprastas. Jei žmonės netyli ir visomis priemonėmis stoja ginti savo teisių, galima kai ko ir pasiekti. Tai taip pat pamoka ir mūsų tinklaraštininkams, kad negalima tylėti, jei matai šalia tavęs vykstančius negerus dalykus, o solidarumas  – vis gi yra jėga.

Bozeman drops password requirement – Montana’s News Station – Fair. Accurate. To the Point. –

O raktą nuo buto irgi duoti?

Paskelbta: |

no privacy

cc jbeauchamp

Taip norėjosi sušukti, kaip perskaičiau straipsnelį apie reikalavimus norintiems įsidarbinti Bozemano (JAV, Montana) miesto įstaigose. Aišku, dabar tikrai jau nieko nestebina kai darbdaviai apie būsimus darbuotojus ieško informacijos internete, bet tai ką sugalvojo šio miesto klerkai, mano galva, peržengia jau visas ribas.

Skaitykite toliau →

Geriau būtų paprašę proto

Paskelbta: |

Geriau jau būtų paprašę proto, tai nors nekrėstų panašių cirkų. O jei jau patys nesugeba susitvarkyti, tai gal geriau pasiieškotų kitokios veiklos. Nes, kaip bebūtų gaila, man, bekeliaujant po Lietuvą, susidarė toks vaizdas, kad Vilniaus rajonas vienas prasčiausiai tvarkomų. Sutvarkyta tik ten, kur nesikiša savivaldybė.

Ir kita vertus. Jei neklystų, Lietuvoje bažnyčia atskirta nuo valstybės. Todėl, mano galva, kiekvieno piliečio asmeninis reikalas tikintis jis ar ne ir kieno mokymą pripažįsta. Todėl tikrai ne Vilniaus rajono savivaldybei spręsti ką privalo pripažinti visuomenė, o ko ne.

Vilniaus rajono politikai prašo Dievo pagalbos – Miestas – Vilniaus diena

Švėkšnoje siautėjo padugnės

Paskelbta: |

Likimo ironija. Tik spėjau pasidžiaugti šeštadienio įspūdžiais iš Švėkšnos ir še, kad nori. Kažkokie padugnės nusprendė viską “patobulinti” pagal savo grožio supratimą.

P.S. Kartais norisi, kad tokius veikėjus “prisegtų” kokioje aikštėje prie gėdos stulpo su prikabintu “žygdarbių” sąrašu, o dar geriau sunkus fizinis darbas, kuris padėtų jų varganose smegenyse atsirasti dar keliems vingiams apart to turimo vieno, kuris ir taip dažniausiai būna punktyrinis.

Grafų Platerių parke Švėkšnoje siautėjo piktadariai (nuotraukos) / Kriminalai / lrytas.lt

Pagaliau sulaukiau (tęsinys)

Paskelbta: |

Šiandien pasijutau kiek įsipareigojęs pratęsti vakarykštę istoriją su objektyvu. Kodėl? Atsakymas – sulaukiau skambučio iš Fotofabriko. Juos tikrai užkabino tai ką parašiau ir jiems rūpi firmos reputacija. Šiaip nesu linkęs pasakoti pokalbio detalių, galių pasakyti tik tiek, kad ir jie suprato situacijos su kainų skirtumu kurioziškumą ir pažadėjo kaip nors tą dalyką kompensuoti :) . Kaip ir sakiau anksčiau, reikalas ne piniguose, o moralinėje satisfakcijoje. Taigi, pačią reakciją bei pokalbį jau būtų galima pavadinti tokia satisfakcija. Kaip dėl pasiūlymo – žiūrėsim kaip jiems seksis. Bet kokiu atveju Fotofabrikas  iš manęs užsidirbo kažkiek teigiamų karmos taškų savo naudai. Bet jei apskritai, tai visgi problema lieka, t.y. Lietuvoje tikrai sunku įsigyti rimtos įrangos, net ir garsių firmų. Apie tai jau anksčiau rašė Nezinau.lt. Tad jei tokios tendencijos išliks ir ateityje, tai negelbės net ir geras bendravimas su klientais, nes jie paprasčiausiai nukeliaus pas tuos, kurie turi ir gali greitai pristatyti norimą prekę.

P.S. O šiaip man vis viduje kirba toks niekšiškas klausimėlis: o jei nebūtų šio tinklaraščio ir aprašytos istorijos, tai ar sulaukčiau skambučio? Įdomu gi ;)

Pavasaris prieblandos zonoje

Paskelbta: |

Paskutinėmis dienomis aš šiame tinklaraštyje džiaugiausi bei tuo pačiu stengiausi ir jus pradžiuginti bundančios gamtos vaizdais. Bet šitame krašte, kurį, dėl jame gyvenančių priebliūdžių mentaliteto,  aš vadinu prieblandos zona, pavasario atėjimas kaip taisyklė pasireiškia štai tokiu vaizdu:

2009 04 07_1053

O taip pat netrukus pasimato ir priebliūdžių pavasarinių “darbų” rezultatai:

Skaitykite toliau →

Apie pagarbą

Paskelbta: |

Niekada nesupratau tokių masinių apsipirkimo psichozių. Ant kiek reikia negerbti savęs, kad vidury nakties grūsti į prekybos centrą, išdarinėti visokias nesąmonės, kad  prisipirkti visokio šlamšto, kad ir su “nuolaida”? Jei žmonės negerbia savęs, tai kodėl nori, kad juos gerbtų ar bent jau nesityčiotų tie patys verslininkai ar valdžia?

Tiesiog apgailėtina :( .

Naktinis „Akropolio“ šturmas virto išbandymu ir prekybininkams, ir pirkėjams, įsikišo net policija (atnaujinta 05.52 val., foto, video) | 15min.lt

Vertinimas

Paskelbta: |

Niekada nebuvau jokio smurto šalininkas, nes smurtas pagimdo tik smurtą, kad ir kokiu kilniu tikslu buvo sukeltas. Vertinant tai, kas šiandien įvyko Vilniuje, galiu pasakyti taip: gerai, kad žmonės pagaliau išdrįso pasakyti, kad jie nėra tik bežadės melžiamos karvės, bet iš kitos pusės – debilai yra tie, kas visa tai pavertė banaliomis riaušėmis.

O viso to priežastis geriausiai aprašė Saulius Spurga:

"Valdžios cinizmas, arogancija, visiškas nesiskaitymas su pilietine visuomene tolydžio augo pastaruosius dešimtį metų. Nors ir kaip skaudu būtų pripažinti, naujai išrinktas Seimas šiuo požiūriu yra nuoseklus šios katastrofiškos tendencijos tęsėjas.

Kibirkštis, įžiebusi protestą, buvo ne pati krizė, o įdiegiamas jos įveikimo planas. Tiksliau, šio plano principai. Rengiant planą buvo paminta solidarumas, teisingumas, skaidrumas. Negailestingai mokesčiais traiškydami savo darbu pelnančius duoną piliečius Seimo nariai nesugebėjo susimažinti net nepagrįstų išlaidų savo „tušinukams“.

"Ministro pirmininko Andriaus Kubiliaus ir Seimo pirmininko Artūro Valinsko duetas yra labai nesėkmingas derinys čia aptariamu požiūriu. Nors visais kitais atžvilgiais tai visiškai skirtingos, net priešingų charakterio bruožų asmenybės, juos abu vienija arogancija ir įtikėjimas savo neklystamumu. Be to, jei tai būtų lygiaverčiai partneriai, galbūt turėtų skirtingas nuomones, tartųsi, ir būtų surasti nuosaikesni, geriau apsvarstyti sprendimai. Tačiau A. Valinsko prioritetas yra tuščiagarbystė kaip tokia, kaip pats sau tikslas, todėl technokratinės A. Kubiliaus vizijos besiliedamos nesutinka jokių kliūčių. Savo ruožtu absurdiški A. Valinsko akibrokštai ir jo svitos vulgarumas galutinai pakirto Seimo, kaip valstybės svarbiausios institucijos, autoritetą."

Ką čia daugiau ir bepridursi…

Naujiena – Kiek užtarnautos riaušės prie Seimo? – balsas.lt

Malonios akimirkos

Paskelbta: |

Kartais pagalvoji, kad kaip nedaug tereikia nuotaikos pagerinimui. Štai paprastas šios dienos pavyzdėlis:

Su reikalais teko vidurdienį apsilankyti šalia “Europos“ prekybos centro. Vilniečiai tikrai puikiai įsivaizduoja kaip ten “paprasta“ tokiu metu rasti laisvą vietą parkingui. Beslenkant gatve, pamačiau kitoje pusėje laisvą plyšį, bet, norint ten sustoti, buvau priverstas apsisukinėti. Man bemanevruojant, į tą vietelę čiūžtelėjo Honda. Dar tik pagalvojus apie tai, kaip man apmaudžiai nepasisekė, Hondos vairuotojas gestu manęs pasiteiravo ar tik nebuvau ir aš ten nusitaikęs. Man teigiamai palinksėjus, jis iš ten pasitraukė ir prisiparkavo kitoje vietoje. Likau tikrai maloniai nustebęs, o nuotaika, kuri buvo ne kokia dėl subjurusio oro, gerokai pasitaisė.

O dabar rašau ir galvoju, kad štai toks dėmesys kitam, mandagumas, pas mus keliuose, gatvėse tapo kažkokiu gan retu, išskirtiniu reiškiniu. Elementarus chamizmas, nesiskaitymas, nepagarba vienas kitam, kažkoks nesveikas pyktis arba kitų abejingumas ir tokių reiškinių tolerancija tapo kasdieniu, įprastu reiškiniu, tokia nesveika elgesio norma. Todėl  visai nenuostabu, kad kitam, jautresniam žmogui vairavimas daugiau asocijuojasi su stresu nei su malonumu, nors, atrodo, tiek nedaug tereikia, kad būtų atvirkščiai. Ir, kas svarbiausia, tai visiškai nieko nekainuoja, nepriklauso nuo politikų, valdžios ar kažkokios krizės, o tik nuo mūsų pačių. Paprasta.

Tamsioji pusė

Paskelbta: |

Gražūs, stilingi ir galingi automobiliai, dinamika ir greitis – visai tai daug kam (ir man tame tarpe) asocijuojasi su vairavimo malonumu. Bet kai pravažiuoji vos neliesdamas ratais ant kelio tysantį kažkieno lavoną, kuris, kaip nebūtų gaila, yra savotiškas perspėjimas ir priminimas,  kad visas šis reikalas turi savo ir tamsiąją pusę. O tu, sėsdamas už vairo, turi tai prisiminti ir suvokti, kad taip pat esi viso šito dalis.

DELFI – Vilniuje automobilis mirtinai sužalojo moterį