Taigi, kai akys užkliuvo už kažkurio žinių portalo žinutės, kad dėl potvynio pamaryje uždarytas kelias į Rusnės salą, buvo aišku, kur šį kartą praleisime eilinį išvykų šeštadienį.
Temos Archyvai: Išvykos
Kavarskas transit
Nors per Kavarską teko važiuoti ne vieną kartą, niekados jame nestodavome. Šis miestelis visada mums buvo eilinė tranzitinė gyvenvietė, kuri pralėkdavo pro automobilio langą, praktiškai nepalikdama jokių prisiminimų. Tačiau šį kartą viskas gavosi kitaip. Vienintelė priežastis, kuri mus privertė stabtelėti Kavarske – alkis. O Kavarske yra viena tokia savotiška kavinė “Šaltinis“, kuri garsėja savo Kavarsko koldūnais. Skaitykite toliau
Klaipėdos molas ir pikta Baltija
Kaip bebūtų keista, niekada nesame buvę prie Klaipėdos uosto molo, kuris yra Melnragėje. Tad šį šeštadienį šią spragą likvidavome.
Labūnavos dvaras ir senoji Zapyškio bažnyčia
Šiemetinė Kovo 8-oji – lygiai metai nuo pirmojo Ikso savaitgalinio reido. Pirmasis reidas tradiciškai, kaip ir puikiai mums atitarnavusiai Alfai, buvo po pamarį ir pajūrį bei Kuršių neriją. Nuo to laiko Iksas prisuko 50 tūkst. kilometrų įvairių įvairiausiais keliais. Todėl šiam kartui norėjosi ko nors nelabai tolimo, nesudėtingo, bet vis tiek įdomaus ir gražaus.
Pilskalnes Siguldina
Dar vienas aplankytas latviškas pažintinis gamtos takas Pilskalnes Siguldina miško parke.
Lygatnė
Gaujos nacionalinis parkas – tikriausiai viena gražiausių vietų Latvijoje. Čia galima rasti pačių įvairiausių dalykų: nuo istorinių Livonijos ordino pilių iki unikalios gamtos. Vien tokie pavadinimai kaip Sigulda (vis dar archyve kabo nebaigti pernai metų reportažai), Turaida, Cesis veržia rimčiau pasidomėti šia kaimynų sritimi. Tai taip skiriasi nuo Lietuvos, o ir likusios Latvijos, kad mes čia lankomės jau kažkelintą kartą ir vis dar negana, nes vis atrandame ką nors naujo. Dabar atradome Lygatnę – industrinio paveldo bei unikalios gamtos kampelį.
Šeštadienio reidas į Latviją
Tikriausiai esu kažką paveldėjęs iš savo tolimų protėvių, kai lietuviai ne taikiai arė savo žemę, o gretai įsiverždavo į kaimynų žemes, pasiimdavo, ko jiems reikėdavo ir patenkinti grįždavo namo. Taip ir aš mėgstu keliauti lengvai ir greitai. Tik mano grobis – ne kažkokios gėrybės, o nuotraukos, toks savotiškas fotogrobis. Štai ir praeitą šeštadienį mes su Žmogučiu įsiveržėme dienai į kaimynų latvių žemę ir “paėmėme” keletą Livonijos ordino pilių.
Kolkos ragas
Kartai pasijunti taip užknistas, kad atsiranda nenumaldomas noras pabėgti kur nors į pasaulio kraštą. Ir nesvarbu kur tas kraštas yra. Svarbu, kad galėtum žvelgti tolyn į begalybę. Šį kartą pasaulio kraštu teko pabūti vietai, kurią senai norėjau aplankyti – tai Kolkos ragas.
Ledynų pėdsakais Salantų regioniniame parke
Štai tokią temą mes sugalvojome sau šeštadieniui, kurią mums pasufleravo Salantų regioninio parko tinklalapis, kuriame yra aprašytas toks maršrutas.
Iš tikro tai mums nebuvo kažkas naujo, o tik pakartojimas seno, prieš kokius aštuonerius metus pravažiuoto maršruto sutrumpintas variantas. Tik tada, bemigruojant iš seno kompiuterio į naują, buvo praganytos tos kelionės nuotraukos. Todėl nusprendėme, kad pasitaikė proga vėl apsilankyti tuose kraštuose ir pasižiūrėti, kas pasikeitė, kas atsirado naujo.
Kernavės pažintinis-poilsinis takas
Kernavės pažintinis-poilsinis takas
http://www.everytrail.com/swf/widget.swf
Dar vienas aplankytas pažintinis takas. Tik šį kartą visai nepasiruošus, tad vaizdai daryti su tuo, kas buvo po ranka, t.y. mobiliu.
MariukasM.LT 