Toliau tęsiu pasakojimą apie mūsų viešnagę Estijoje. Pradžioje norėjau šios kelionės dalį įvardinti Estijos rytais, bet kadangi patys estai šią teritoriją vis gi priskiria pietinei Estijai, Tartu ir Peipsi ežero sričiai, tai nusprendžiau šio skirstymo prisilaikyti ir aš. Dabar truputi apie Peipsi ežero pavadinimą. Estijoje, o ir pačių estų parengtoje informacijoje anglų kalba šis ežeras vadinamas Peipsi. Rusai, o ir, ko gero, daugelis iš mūsų jį vadina Čiudo ežeru. Tai tiek apie geografiją, o toliau apie pačią kelionę.
Pirma diena: pietų Estija
Didžiąją pirmosios dienos dalį sudarė pati kelionė per Lietuvą ir Latviją, kol pasiekėme pietų Estiją. Todėl pirmąjį tikslą pasiekėme jau vakarop, o besiniaukiantis dangus bandė mums įrodyti, kad ir vėl atvykome į šalį tikrai ne tą dieną, kai čia būna vasara. Tačiau kaip ten bebūtų, net ir pravažiavę beveik 500 km, mes buvome pasiryžę aplankyti du pasirinktus objektus: Sangastės ir Taageperės pilis, o tik po to pasiieškoti nakvynės vietos.
Estijos pietūs, rytai ir šiaurė
Šiandien tik grįžome iš keturių dienų kelionės po Estiją.
Pagrindinė tokio vojažo mintis, kurią brandinau dar nuo praeitos kelionės į Estijos salas, buvo pasižiūrėti į krioklius šalies šiaurėje. Tačiau va taip praskristi visą Estiją dėl kelių krioklių mums pasirodė neleistina prabanga. Šioje šalyje tikrai yra į ką pasižiūrėti ir kuo pasigrožėti.
Taigi, ką mes ten pamatėme, nukeliavę beveik 1900 km, iš kurių beveik 1000 km pačioje Estijoje? Jei trumpai, tai pietuose aplankėme dvi pilis, kurių viena yra angliško, kita – jugendo stiliaus, slėpėmės nuo lietaus oloje prie Helmes pilies griuvėsių. Aplakėme antrą pagal dydį Estijos miestą Tartu. Po to keliavome į Poltsamaa – rožių ir 18 tiltų miestelį, Estijos vyno sostinę, kur pilies vyno rūsyje skanavome ir pirkome to krašto vyną. Toliau, važiuodami į rytus, užtikome Abiejų Tautų Respublikos pilies griuvėsius. Pasitikome vakarą prie Čiudo ežero, kur bandėme kažkiek susipažinti su sentikių palikimu, bei ant ežero kranto valgėme ten pagautą rūkytą ungurį, užsigerdami estišku alumi. Pažintį su krašto šiaure pradėjome nuo Narvos, kuri yra tarsi simbolis per amžius vykusios konfrontacijos tarp vakarų katalikiškos ir rytų ortodoksiškos civilizacijų. Grožėjomės kriokliais bei ant jūros kranto esančiais Livonijos ordino pilies griuvėsiais. Atsisveikindami su tuo kraštu, žvelgėme į jūrą ir pakrantės pliažus nuo 30 m aukščio skardžio.
Štai tiek pradžiai, o jau detaliau, kai sutvarkysiu visą foto grobį.
The Photographer's Ephemeris
Tai tikrai naudingas įrankis tiems fotografuojantiems, kurie mėgsta tai daryti lauke ir nori kuo gražesnių vaizdų. Tie, kas domisi fotografija, tikai žino, kad pats geriausiais laikas fotografuoti lauke yra taip vadinamos “auksinės” valandos. Tačiau ką daryti, jei net neįsivaizduoji kada ir kur kyla ar leidžiasi saulė tavo norimoje aplankyti vietoje? Kada ten verta atsidurti, kad nugriebti “TĄ KADRĄ” ? Taigi, ši maža ir nemokama programėlė, veikianti kartu su Google Maps, leidžia iš anksto apžiūrėti jus dominančią vietą žemėlapyje bei gauti reikalinga informaciją, kada ir kokia kryptimi leidžiasi ir teka saulė ar mėnulis pagal pasirinktą datą. Be to, dar galima išsaugoti dominančių vietovių sąrašą. Tad turime tikrai naudingą foto kelionių planavimo įrankį:
Apie atsakomybę
Man tikrai įdomu, apie ką galvojo šio dienraščio redaktoriai, publikuodami šį interviu su potencialiu kelių žudiku. Dar suprasčiau, jei straipsnis būtų pavadintas “Esu kvailys, neturintis baimės jausmo”, o ne būtų savotiškas tokio idioto veiksmų pateisinimas ir tam tikras teigiamo įvaizdžio formavimas. Ar bent redaktoriai ir žurnalistas pagalvojo, kad taip rašydami visiems tokiems lakstantiems suteikė savotišką nuodėmių atleidimą ir tuo dar labiau padidindami nesaugumo lygį mūsų keliuose?
Neeilinė išvyka
Iš Adomo Petrausko muziejaus.
Šeštadieninė išvyka neeilinė buvo tuo, kad tądien aš gyvai susipažinau su vienų mano mėgstamiausių tinklaraščių autoriais ir didžiausiais šio tinklaraščio komentatoriais Grumlinu ir Scania GTI. Šio susitikimo idėja kilo jau gan senai, ilgai brendo ir pagaliau buvo įgyvendinta. Iš karto pasakau, kad viskas pavyko puikiai, buvo tikrai įdomu ir smagu pabendrauti. Na o Scaniai didžiausias ačiū už sugalvotą maršrutą ir visko organizavimą, o dar plius ir už linksmas istorijas. Taigi, nors Grumlinas pats pirmasis jau viską papasakojo, o Scania GTI viskuo dalinasi po truputi, tai ir aš kai kuo pasidalinsiu. Tad apie viską iš pradžių.
Laukas
Ir šuns balsas kartais pasiekia dangų
Vis gi man patinka istorijos, kurios gerai baigiasi. Čia ne per seniausiai rašiau apie tai tai, kaip vieno JAV miestų valdžia sugalvojo reikalauti iš kandidatų į darbo vietas pateikti savo prisijungimų prie įvairių socialinių tinklų, interneto portalų ir pan. paskyrų vardus ir slaptažodžius. Gera žinia ta, kad kilus visuotiniam triukšmui, kurį sukėlė internetiniai naujienų portalai bei tinklaraščiai, šis reikalavimas buvo atšauktas:
“Effective at noon today, the City of Bozeman permanently ceased the practice of requesting that candidates selected for positions under a provisional job offer to provide their user names or passwords for candidates Internet sites,“ Bozeman City Manager Chris Kukulski said Friday.
Viso to moralas? Paprastas. Jei žmonės netyli ir visomis priemonėmis stoja ginti savo teisių, galima kai ko ir pasiekti. Tai taip pat pamoka ir mūsų tinklaraštininkams, kad negalima tylėti, jei matai šalia tavęs vykstančius negerus dalykus, o solidarumas – vis gi yra jėga.
Bozeman drops password requirement – Montana’s News Station – Fair. Accurate. To the Point. –
Bezdonys
Villa Mindoza
Šiandien ryte, bespoksant pro langą į vis gerėjantį orą, buvo nuspręsta, kad šią dieną praleisime ant dviračių. Kelionės tikslu pasirinkome Bezdonis, nes man rūpėjo aplankyti Bezdonių-Arvydų dvarą, kuris dabar vadinamas gan tokiu pretenzingu Villa Mindoza vardu. Maršrutą sugalvojome kiek kitokį nei paprastai numinti plentu nuo Nemenčinės iki Bezdonių ir atgal, o kad jis tenkintų keletą sąlygų.
O raktą nuo buto irgi duoti?

cc jbeauchamp
Taip norėjosi sušukti, kaip perskaičiau straipsnelį apie reikalavimus norintiems įsidarbinti Bozemano (JAV, Montana) miesto įstaigose. Aišku, dabar tikrai jau nieko nestebina kai darbdaviai apie būsimus darbuotojus ieško informacijos internete, bet tai ką sugalvojo šio miesto klerkai, mano galva, peržengia jau visas ribas.




