Šiandien vėl apsiniaukę, šalta ir dar lyja. Tai čia jums kaip savotiška kompensacija :)
Žymų Archyvai: ruduo
Pasiklydęs lapuose
Žasliai
Sekmadienio ryte pro debesis žvilgčiojanti saulė visgi mus sugundė nesėdėti namuose, o kur nors patraukti. Sumastėm, kad reiktų, įdomumo dėlei, apsilankyti Žaslių miestelyje, kuriame mes šiaip esame daug kartų buvę, tačiau daugiau iš reikalo, nes iš tų kraštų yra kilusi didžioji žmonos giminės dalis. Šį kartą jokių reikalų, o tik paprastas smalsumas. Bet kol atkeliavome iki miestelio, dangus visai apsiniaukė, o vis gąsdinančiai pakrapnojantis lietus bei žvarbus vėjas neleido tam skirti tiek laiko, kiek jo būtų reikėję detalesnei ekskursijai po miestelį. Kaip ten bebūtų, iš ten grįžome ne tuščiomis rankomis.
Dvarų karuselė – Taujėnų dvaras
Pagaliau susiruošiau aprašyti ir paskutinį to šeštadienio išvykos dalį. Taigi, kaip jau supratote iš pavadinimo, pasakojimas bus apie Taujėnų dvarą.
Dvarų karuselė – Siesikų dvaras
Tai vienas iš tų objektų, kuriuos norėjau aplankyti jau senai. Siesikų dvaras ar pilis (kaip pavadinsi, tai nepagadinsi) – vienas seniausių Lietuvoje ir turi tikrai turtingą istoriją. Tuo labiau, kad kadaise skaičiau apie šios vietos atstatymą, todėl tikrai norėjosi pamatyti kaip viskas atrodo dabar.
Dvarų karuselė – Glitiškių dvaras
Sekantis sustojimas – Glitiškių dvaras. Pasirodo, kad tiek pats dvaras, tiek ir pati gyvenvietė yra žinomi nuo seno, o ir visokių čia įvykių bei istorijų būta. Čia tik aš apie tai nieko nežinojau, o buvau tik viena ausimi girdėjęs, kad čia esama dvaro. Na, bet to pakako, kad bemąstant kur patraukti iš Pikeliškių dvaro, mes atsidūrėme būtent čia.
Dvarų karuselė – Pikeliškių dvaras
Kaip jau minėjau, visas šeštadienio nuotykis, galima sakyti, prasidėjo nuo Pikeliškių dvaro. Net pačiam keista, kad per tiek laiko nei karto nebuvau čia užsukęs, nors pravažiuota visai šalia daugybę kartų.
Kartą ryte
Pažiūrėti didesniu formatu
Ankstyvas svečias
Baltosios Ančios HE
Kartais atsiduri tokiose vietose, kur tikrai niekada neplanuoji apsilankyti, Taip gavosi ir vakar, kai aš nusprendžiau prisijungti prie pramogaujančių kolegų. Baigęs darbus bei žinodamas jų judėjimo maršrutą, pagalvojau, kad geriausia man juos “perimti” prie Baltosios Ančios HE, kuri buvo vienas iš lankytinų punktų tos linksmos kompanijos trasoje. Va taip aš atsidūriau netoli Druskininkų, savotiškame, tarp miškų pasislėpusiame, užkampyje.









